Balandžio 18 d. Kalvarijos agentūroje buvo gautas pranešimas, kad teršiama Kirsnos upė. Pasak skambinusiojo upės vanduo buvo tamsios spalvos ir skleidė nemalonų kvapą. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Kirsnos upę užteršė kiaulių auginimu užsiimantis UAB „Saerimner“ 06 padalinys, esantis Jusevičių k., Kalvarijos savivaldybėje.
UAB „Saerimner“ atstovų teigimu, iš antradienio į trečiadienį, apie 2 val. nakties, prie Kirsnos upės, vykdant laukų tręšimo darbus, įvyko avarija, kurios metu į aplinką pateko apie 10 m3 srutų. Tikslaus išsiliejusių srutų kiekio nustatyti neįmanoma, tačiau ir deklaruojamas kiekis aplinkai padarė žalą. Jau dabar žinoma, kad beveik visas išsiliejęs kiekis pateko į Kirsnos upę, o vandenyje pasklidusius šios rūšies teršalus surinkti – neįmanoma.
Siekiant įvertinti aplinkai padarytą žalą, paimti Kirsnos upės vandens ir laistomų srutų mėginiai. Sulaukus tyrimų rezultatų, bus aišku, kokia žala padaryta gamtai, neleistinai išleidus teršalus į aplinką.
„Saerimner” komentaras:
UAB „Saerimner” Kalvarijos padalinyje 2012 balandžio 18 d. naktį ties Kirsnos upe, vykdant spaudiminės srutų trasos užpildymo darbus, įtrūko aliuminis trasos sujungimas. Praėjus vos kelioms minutėms srutų laistymo kombainui „Pioneer” užfiksavus trasos nesandarumą, trasos pildymas srutomis buvo nedelsiant nutrauktas. Atlikti trasos patikros darbai, o aptikus pažeistą vietą nesandarumas buvo tuoj pat pašalintas. Iškart prasidėjus darbo dienai, apie 8 valandą ryto apie įvykusią gamybinę avariją buvo informuotas atsakingas aplinkosaugos specialistas. Apžiūrėjas įvykio vietą apie avariją jis pranešė Kalvarijos aplinkos apsaugos agentūrai. Manoma, kad į aplinką galėjo patekti mažiau nei 10 kubinių metrų srutų, tačiau tikslūs duomenys bus aiškūs per savaitę atlikus papildomus skaičiavimus. Siekiant išsiaiškinti įvykio pasekmes, vandens užterštumo tyrimus atlieka Marijampolės regioninis aplinkos apsaugos departamentas ir - „Saerimner” užsakymu - privati laboratorija. Įvykio pasekmes švelnina pavasarį pakilęs upių vandens lygis bei vėsus vanduo. „Saerimner” nedelsiant kreipėsi ir į įrangos gamintojus, kad būtų išsiaiškinta gedimo priežastis ir ji pašalinta. „Saerimner” taiko geriausias pasaulyje šiuo metu prieinamas technologijas srutų tvarkymui. Visais įmanomais būdais minimizuojame skleidžiamus kvapus ir, be abejo, laikomės teisės aktų reikalavimų bei viską darome pagal mums išduotus leidimus ir Aplinkos apsaugos departamentų nurodymus. Atsakingai žiūrime į šį įvykį ir ne tik apgailestaujame dėl to, bet ir patys savarankiškai atliekame užterštumo ir kitus tyrimus siekdami išsiaiškinti technines įvykio priežastis, kad galėtume to išvengti ateityje, bei siekdami išsiaiškinti žalos aplinkai mastą ir būdą jį minimizuoti”, - sakė „Saerimner” Aplinkosaugos skyriaus vadovas Tadas Palubinskas. Papildoma informacija apie tręšimą „Saerimner” fermose pavasariniai ir rudeniniai laukų laistymai vyksta naudojant modernesnes technologijas, nei daugelyje kitų Lietuvos kiaulininkystės ūkių. Kai kuriuose jų kaip ir iki Lietuvos nepriklausomybės srutos tebėra išlaistomos išpurškiant jas į orą. „Saerimner” srutoms laistyti naudoja 6 specialius srutų laistymo kombainus „Pioneer”, kurie trąšas lieja pačia pažeme - taip trąšos įterpiamos kokybiškiau ir sukelia mažiau nepatogumų gyventojams. Vieno tokio kombaino kaina - 1,5 mln. litų. Daugelyje „Saerimner” kompleksų, įskaitant ir Kalvarijos, yra įrengtos pirmosios šalyje aplinkai „draugiškos” dengtos srutų saugojimo lagūnos. Srutos nuo jų iki „Pioneer” kombainų keliauja specialiomis žarnomis, kuriomis galima pasiekti net 10 km nutolusius laukus. Tokiu būdu, nevežent srutų automobilių keliais ir išvengiant sąlyčio su oru, yra saugomas savivaldybių infrastruktūrinis turtas - keliai, bei gyventojų ramybė. „Saerimner” ne tik daug lėšų skiria naujų modernių įrengimų įsigyjimui, tačiau ir stengiasi, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų dėl srutų laistymo: prieš tręšimo pradžią apie tai gyventojus informuoja per vietinę spaudą, stabdo laistymus esant aukštai temperatūrai, netinkamai vėjo krypčiai ar drėgnai dirvai. Lietuvoje visos kiaulininkystės įmonės nuolatos vykdo paviršinio ir požeminio vandens kokybės monitoringą ir atsiskaito Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. RAAD savo ruožtu tikrina ūkius dėl vandens užterštumo. Visų kiaulininkystės ūkių darbą kontroliuojančių institucijų reikalavimų „Saerimner” laikosi be išlygų. Lietuvoje su natūraliu kiaulių mėšlu, kuriuo pakeičiamas laukų tręšimas mineralinėmis trąšomis, į laukus patenka palyginti mažai azoto. Lietuvoje kartu su juo į dirvą patenka net dvidešimt kartų mažiau azoto, nei su mineralinėmis trąšomis. Įmonė kasmet į Kalvarijos rajono savivaldybės biužetą sumoka apie 500 tūkst. litų mokesčių, kurie tiesiogiai ir per mokesčių perskirstymus iš nacionalinio biudžeto patenka į Kalvarijos savivaldybę. „Saerimner” Kalvarijos fermoje dirba 25 darbuotojai.
Šiuolaikiniai kiaulininkystės ūkiai, įskaitant visus „Saerimner” ūkius, vykdo griežtas atliekų tvarkymo programas. Surinktas kiaulių mėšlas saugomas uždengtose lagūnose, o kiekvieną pavasarį ir rudenį juo nemokamai tręšiami ūkininkų laukai. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, srutų laistymo programos yra pateikiamos Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams (RAAD) kiekvienų metų pavasarį ir rudenį. Kalvarijoje kiekvieno laikotarpio tręšimo planas yra pateikiamas Marijampolės RAAD ir peržiūrimas šios atsakingos institucijos.
