Veiklioji visuomenės dalis Jungtinių Valstijų Šiaurės Kalifornijoje sukilo. Jie stojo prieš vietos valdininkus ir pasaulyje pirmaujančias vyno industrijos įmones prašydami atsakymų, kas bus raudonmedžių miškams, jei verslininkų užmačios įsikūnys.
Susikirto interesai
Pilietiškai nusiteikę gyventojai siekia savo pusėn patraukti valstijos valdžią kovoje su Codorniu Artesa Napa vynine iš didžiausios pasaulio vyno korporacijos Codorniu ir Premier Pasific vynuogynais. Šių įmonių plėtros planai, pasak gamtosaugininkų, sunaikintų Ramiojo vandenyno pakrantės raudonmedžių (Sequoia sempervirens) miškus ir indėnų palikimą. Internete paskelbta Marijos Casias inicijuota peticija tiesioginiuose rinkimuose rinktai valdžiai taps aktyvistų spaudimo įrankiu, nes valdininkai arba dar nepasirinko, kurią konfliktuojančią šalį remti, arba labiau linkę palaikyti dideles investicijas žadančius verslininkus.
Jau beveik 92 tūkst. parašų surinkusi peticija apeliuoja į žmonių sąmoningumą, į vieną svarstyklių pusėn dėdama tik po didžiulio kirtimo vajaus praeitą šimtmetį palengva atsikuriančius raudonmedžių miškus, o į kitą – taurę, tiksliau, tūkstančius statinių medaliais apdovanoto Noir Pinot vyno.
Stambūs verslo žaidėjai
Vynas čia ne prie skaitinių apie grėsmę gyvajai gamtai; vynas – tai pagrindinis Artesa Napa vyninės ir Premier Pasific vynuogynų pelno nešėjas, tad įplaukoms padidinti jie pasišovė netoli Anapolio miesto išplėsti savo vynuogynus. Tą padaryti žadama švariai iškirtus 770 ha raudonmedžių girios. Raudonmedžiai yra aukščiausi ir vieni iš trijų masyviausių medžių rūšių žemėje. Jie palieka neišdildomą įspūdį gamtos mylėtojams.
Tačiau verslo pasaulyje įspūdį daro ir minėtos vyno industrijos narė – Codorniu šeima, vyną pradėjusi gaminti dar šešiolikto amžiaus viduryje Ispanijos regione Penedes, šiek tiek į vakarus nuo Barselonos. Čia pradėta vyndarių veikla per šimtmečius išsiplėtė į kelis žemynus ir siekia plėstis toliau. Paskutinis ryškus užmojis Codorniu versle – 2001-ųjų plėtra. Codorniu grupė tuomet pradėjo naujų vyninių veiklą Aragone, Ispanijoje, ir atnaujino Scala Dei rūsius Priorate, kur ir buvo pradėta šeimyninė vyndarystė.
Premier Pasific vyninei priklauso vienas iš geriausių aukštumose veikiančių vynuogynų Amerikoje. Taip pat įmonė tiekia vynuoges daugiau kaip aštuoniasdešimčiai pirmaujančių gero vyno gamintojų Kalifornijoje, Oregone ir Vašingtone. Premier Pasific yra vienas iš didžiausių pasaulinio lygio vynuogynų valdytojų Amerikoje.
Įvertinus tai, kad vyno gamyba visame pasaulyje viršija paklausą, o ekonomikos sąstingis atsijojo mažiau pajėgius verslus, šių dviejų kompanijų noras plėstis rodo materialiąją galią.
Kėsinamasi į šventas vietas
„Be vietovės aplinkosauginės svarbos, ji taip pat turi didžiulę dvasinę ir kultūrinę reikšmę indėnų genčiai Kašia Pomo, kuri vis dar ten gyvena ir šią vietą laiko palaiminta jų protėvių žeme“, – peticijoje prieš vyndarius skelbia visuomenei atstovaujanti Marija Casias.
Kašia genties rezervatas užima 16 ha žemės ir ten glaudžiasi 86 genties nariai. Gentis vykdo verslą Santa Rosoje, Sonomos apskrities centre. Jų pačių vardas Pomo reiškia „žmonės iš žemės viršūnės“, o Kašia – „patyrę lošėjai“. Kai rusų naujakuriai atsibastė į Kašia žemes, jie užverbavo gentį dirbti jiems, bet galutinai jų nepalaužė ir neatvertė į krikščionybę. Tačiau kova dėl išlikimo ir teisės į protėvių paveldą tęsiasi.
„Laikas prabilti. Šie vynuogynų žmonės veržiasi į mūsų protėvių žemę. Kur tik buvo mūsų kaimai, kur tik mes rinkdavome maistą, visa tai yra palaimintos vietos, – Upių stebėtojų organizacijai pasakojo du genties vyresnieji. – Motina mus mokė gerų dalykų, kaip sutarti su skirtingų rasių žmonėmis, kaip gyventi darnoje su pasauliu. Ji sakė mums, kad išeisime ir mokysime kitus, pasakodami apie savo gentį. Mes nemanome, kad kiti kada nors iki galo supras dvasinį indėnų gyvenimą. Jis gilus. Bet mes norime paaiškinti, kodėl tai svarbu Kašia Pomo. Tas kelias Artesos žemėje Anapolyje – tai palaiminta vieta mums.“
Tikrieji šių žemių gyventojai pasakoja, kaip dar vaikai eidavo į vietas, kurios dabar turėtų tapti ūkio laukais. Jie ten rinkdavo uogas, nes vietovės gausios meškauogių, iš uogienojų gamindavo šaukštus ir krepšius. Vietovė neatsiejamai susijusi su čiabuvių kasdienybe, mat miške viskas yra kažkam panaudojama – sukietėjusi raudonmedžių sula jiems yra vaistas nuo mažakraujystės, jauni ūgliai gydo peršalimą, o žievė tampa medžiaga tautiniam menui – lėlytėms.
„Mes pašventėme savo medžius ne tam, kad jie būtų iškirsti. Medžiai miške yra šventi. Mes esame prieš sutrikdymus Anapolyje, nes toji vieta yra gyva. Tai šventa ir ypatinga vietovė. Jei tenai būtų daroma kas nors netinkamo, dalykai nesiklostytų puikiai. Bet kas mumis patikės?“ – retoriškai klausia saujelei Kašia Pomo žmonių atstovaujantys vyresnieji.
Grėsmė nykstančioms žuvims
Tiems, kuriems unikali gentis ir jos prisirišimas prie ainių žemės nė motais, yra dar vienas argumentas – tai per kovos objektu tapusius miškus tekanti Gualala upė.
64 km upė teka Sonomos apskrityje ir įteka į Ramųjį vandenyną. Upės baseino teritorija retai apgyvendinta, mat čia tiek istoriškai, tiek dabar užsiimama medienos gavyba. Kertami medžiai ir tiesiami keliai prisidėjo prie natūralios erozijos, kuri tapo intensyvi po visą regioną išvagojusio San Andreas geologinio sprūdžio pasikeitus upės vagai. Kita problema – aukšta vandens temperatūra, nes iškirtus didelius medžius upės pakrantėje nebeliko šešėlio, taip pat išnyko ir duburiai, susidarydavę dėl didelių medžių nuolaužų.
Gualaloje veisiasi nykstančios lašišos – gyvybiškai svarbi vietinės ekosistemos dalis. Peticijoje skelbiama, jog vietovė, kuriai dabar iškilusi grėsmė, yra penkiasdešimties retų ir jautrių augalų rūšių namai. Jei vyndarių pasiūlymas bus priimtas, spaudimas dėl tolesnės plėtros dar sustiprės ir lašišos išnyks, ištisa ekosistema patirs smūgį, kuris gali tapti lemtingu.
„Prieštarauju raudonmedžių miškų pavertimui vynuogynais Gualalos upės baseine, nes čia pat yra panašaus derlingumo alternatyvių vynuogynams veisti tinkamų plotų, kuriuose nereikėtų visam laikui sunaikinti raudonmedžių miško ar pabloginti lašišomis apgyvendintų upelių būklę, pasukant į intensyvų žemės ūkį“, – argumentus dėsto Marija Casias, internete plačiai paskleidusi peticiją.
Naudoja vietinius išteklius
Susidūrus visuomenei ir verslui gyvybiškai svarbus tampa valdžios palaikymas. Aktyvistų grupės spaudžia Sonomos tarybą užimti poziciją, neremiančią jų jurisdikcijoje nepakeičiamų miškų iškirtimo tam, kad būtų plečiami vynuogynai. Rodos, aplinkosaugininkai turėtų sulaukti valdininkų palankumo, net šį teritorinį vienetą pristatantis šūkis skelbia, kad Sonomos apskritis yra kur kas daugiau nei vynas!
Ir vis dėlto vynuogynai, kaip ir vaizdinga Ramiojo vandenyno pakrantė, paplūdimiai bei didingųjų raudonmedžių miškai, yra neatsiejama šios penkiasdešimt kilometrų į šiaurę nuo San Francisko nutolusios apskrities įvaizdžio dalis. Tai puiki, ranka pasiekiama poilsio vieta didmiesčio gyventojams, mat čia įkurta daugiau kaip 20 golfo aikštynų, 40 SPA centrų, sudaryti specialūs kelių maršrutai, ralio greičio ruožai.
Kaip vietinė įžymybė, pristatoma ir Rusijos upė. Joje, kaip ir minėtoje Gualaloje, veisiasi saugomos lašišos ir vaivorykštiniai upėtakiai. Tačiau vietinės valdžios pasididžiavimo gamta nelydi atsakomybė už jos išsaugojimą – Biologinės įvairovės centras, Šiaurės Kalifornijos upių stebėtojai ir Pakrantės veiklos grupė jau patraukė atsakomybėn valstijos Vandens išteklių kontrolės tarybą dėl to, kad ši leido nukreipti upių vandenis. Šio nukreipimo, turėjusio neigiamos įtakos lašišoms, priežastis – tie patys vynuogynai.
„Vandens nukreipimas ir pumpavimas vynuogienojams drėkinti sekina upes ir upelius, kur neršia žuvys, kenkia į pavojų įstumtoms Koho ir Činuk lašišoms, taip pat vaivorykštiniams upėtakiams. Šaltiniai nusenka ne tik pavasarį ar vasarą per vynuogynų drėkinimą, bet ir žiemą, kai vanduo pumpuojamas apsipumpuravusiems vynuogienojams apsaugoti, kad jie nenušaltų“, – ieškinyje atskleidžiamas upių tėkmės panaudojimas vynuogynų ūkio naudai.
Kai Vakarų pakrantėje būna minusinė temperatūra, į vynuogynus pumpuojamas vanduo gali išsausinti Rusijos upę ir jos intakus, todėl krante atsidurtų jaunos nykstančios lašišos.
Verslo, suinteresuoto dėl pelno naudotis visais turimais galios, gamtos ir materialiais ištekliais, susidūrimas su gamtos apsauga yra visuotinis reiškinys. Tačiau besivystančiose ekonomikose, kur gausu skurdo ir korupcijos, dažnai neatsiranda gyvosios gamtos advokatų.
