Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. Toksinėms medžiagoms itin jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės. Dauguma teršalų organizmuose kaupiasi pamažu.
Oro tarša
Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma – kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to žalojama reprodukcinė sistema. Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais. 1995 m. atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp oro taršos ir padidėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei dėl kvėpavimo takų problemų. Tačiau oro teršalų toksinai veikia ne tik žmones. Kai kurie toksinai – tokie kaip gyvsidabris, nusėda ant augalų ir patenka į vandens šaltinius, kuriuos vartoja gyvūnai. Tokiu būdu šių nuodų poveikis pasklinda per visą mitybos grandinę. Gyvūnai, esantys mitybos grandinės viršuje, gauna didžiausią toksinų dozę.
Vandens tarša
Vanduo – būtinas gyvybės šaltinis. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams reikia švaraus geriamojo vandens. Ūkininkams vanduo reikalingas pasėlių laistymui. Žmonės mėgsta poilsiauti prie upių ir ežerų. Nelaimei, šie gamtos turtai labai greitai užteršiami dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose. „JAV aplinkos apsaugos agentūra“ tikrina 80 skirtingų teršalų rūšių, galinčių užteršti geriamą vandenį. Mikrobiniai teršalai apima bakterijas ir virusus. Daugumos žmonių organizmai atmeta mikrobinius teršalus, tačiau žmonės, kurių imuninė sistema ne tokia stipri, gali rimtai susirgti. Pavojingiausi tokie teršalai kaip cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Šiems teršalams patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.
Šiukšlinimas
Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. Žmonės, o ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo. Medicininės ir sanitarinės atliekos – biorizikingos ir nuo jų galima susirgti. Ką jau kalbėti apie tai, kad prišiukšlinti parkai ir paplūdimiai praranda savo natūralų žavesį, o žmonės jų ima vengti. Be to, šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai, o ypač – jūros gyvūnams. Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta lėtai ir skausmingai. Įsipainioti į šiukšlių sankaupas itin linkę paukščiai, rinkdami medžiagas lizdams sukti. Smalsus gyvūnas, nurijęs šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą. Be to, šiukšlių sankaupos, tirštai nudengę jūrų dugną, – taip pat labai kenksmingos. Toksinės šiukšlių medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams esantiems mitybos grandinės viršuje.
Dirvožemio tarša
Dirvožemio tarša – tai kenksmingos skystos arba kietos dalelės susimaišiusios su dirva. Teršalai gali būti prilipę prie grumsto arba dirvožemio tarpeliuose. Dirvožemis užteršiamas, kai pavojingos medžiagos išpilamos ar užkasamos į žemę. Kai kurie teršalai gali tiesiog nusėsti ant dirvožemio, pvz.: įvairūs chemikalai arba fabrikų išmetamos į orą atliekų dalelės. Augalai, augantys užterštame dirvožemyje, pavojingų medžiagų gauna per šaknis. Žmonės ir gyvūnai, kurie paskui tokius augalus valgo, gali susirgti. Be to žmonės ir gyvūnai gali prisikvėpuoti iš dirvožemio dulkių pavidalu į orą patenkančių teršalų, kiti pavojingi chemikalai į žmonių organizmą gali pakliūti per odą. „Amerikos epidemiologijos žurnale“ išspausdinti 20-ies metų tyrimo duomenys parodė, kad žmonės, į kurių organizmą pateko dioksinai iš užkrėstų dirvų, diabetu, širdies ir kraujagyslių bei endokrininėmis ligomis sirgo kur kas dažniau.
