2012-ieji paskelbti muziejų metais, o populiariausias mūsų šalyje – Lietuvos jūrų muziejus-akvariumas. Tiesa, dabar lankytojų čia sumažėję, mat jų numylėtiniai delfinai atostogauja saulėtoje Graikijoje. „Žmonės vis klausinėja, kada delfinai sugrįš, tačiau rekonstruoti delfinariumą – ne vonios kambarį suremontuoti“, – palygino muziejaus viešųjų ryšių vadovė Nika Putiekienė ir patikino, kad darbus numatyta pabaigti iki kitų metų vasaros.
Jūrų muziejuje, neskaičiuojant gausybės bebalsių spalvingų akvariumo gyventojų, gyvena delfinų broliai žinduoliai – jūrų liūtai, ruoniai ir pingvinai. Ar jie sėkmingai peržiemojo?
Žiema, žiema, bėk iš akvariumo!
Klaidingai įsivaizduojame, kad ruoniams ar pingvinams šalčiai nebaisūs, o žiema – jų stichija. Nelaisvėje, pasirodo, tai rimtas išbandymas. „Žiema, ypač tokia speiguota, mano augintiniams sukelia stresą. Pernykštė buvo taip pat šalta, tačiau įsibėgėjo pamažu, gyvūnai spėjo prisitaikyti, o šiemet speigas užlupo netikėtai“, – aiškino Arūnas Grušas, muziejuje dirbantis jau 35 metus. Jis sakė galįs ramiai eiti užtarnauto poilsio, mat užaugino sau gerą pamainą. O ši žiema jam ir jo augintiniams ruoniams bei pingvinams buvo sunki. Netikėtai paspaudus speigui ruonių gyvenamas vandens kanalas pasidengė storu ledu, o kai po juo trūksta oro, gyvūnams iškyla pavojus.
„Paprastai ruoniai pramuša eketę pakaušiu ir nuolat sukiojasi aplink, prižiūri šį „gyvybės langelį“, vis išlenda įkvėpti oro, užsitraukusį ižą pradrasko nagučiais. Turime dvi senutes ruones, kurios, speigui paspaudus iki 30 laipsnių, nebepajėgė pramušti ledo. Teko lipti ant jo su gręžtuvu, o šio garsas ir vibracija jas dar labiau išgąsdino. Po ledu vienos ilgokai nebematėme. Vis tiek šėrėme per eketę, tikėdamiesi geriausio. Jau savaitę abi senutės gyvos sveikos iš eketės kiša galvas, prašo maisto.
Vadinasi, išgyvenome žiemą!“ – tėviškai džiaugėsi A.Grušas. Anot jo, laukinėje gamtoje dėl milžiniškų vandens plotų eketės užšąla ne taip greitai, gelbsti ir ledų properšos. Be to, šalčiams artėjant ruoniai užsiaugina storą riebalų sluoksnį. Muziejaus darbuotojai tokiu metu duoda augintiniams daugiau žuvies. „Tai nelaisvės pranašumas, tačiau prie pakitusių sąlygų gyvūnams sunku prisitaikyti“, – pripažino pašnekovas neslėpdamas, koks nervingas jo darbas: atostogų beveik nebūna, naktis ar diena, nesvarbu.
Pingvinų darželis
Taigi kova už būvį nelaisvėje be žmogaus rūpesčio būtų pralaimėta: tai pasakytina ne tik apie ruonius, bet ir apie pingvinus. Pasirodo, tik 4 iš 16 pingvinų rūšių gyvena Antarktidoje, kitos veisiasi šiltesniuose kraštuose. „Visi 16 mūsų pingvinų yra hibridai, jų tėvų gimtinė – Magelano sąsiauris ir Pietų Afrika. Geriausiai jie jaučiasi esant 5 laipsniams šilumos, o temperatūrai nukritus žemiau nulio jiems ima šalti letenėlės, negelbsti ir šiltas frakas“, – aiškino A.Grušas. Todėl atšalus pingvinai perkeliami į uždarą apšiltintą patalpą, o kai oras sušyla, vėl išleidžiami į lauką, mat saulė jiems būtina. Ji ne tik teikia energijos, tik jos šviesoje pingvinai gali pasisavinti vitaminus. Todėl darbuotojai stengiasi, kad pingvinai kuo ilgiau būtų lauke, juos stebi, kad neperkaistų ir neperšaltų, gano lyg darželinukus.
Anot pašnekovo, tiek pingvinai, tiek ruoniai, ypač mažyliai, labai prisiriša prie žmonių. „Štai pačių užaugintą ruoniuką ketinome parduoti, tačiau nepajėgėme: lipšnus, laksto iš paskos kaip šunytis... Suaugę ruoniai jau mažiau bendrauja su savo tėvais, nes ima poros ieškoti. Kiekvienas ruonis ir pingvinas yra individualybė, turi ne tik vardą, bet ir savo gyvenimo aprašymą. Jie protingi, kaip ir mes, mąsto, planuoja savo gyvenimą“, – tikino muziejaus darbuotojas.
Ne cirkas, o natūralūs pokštai
A.Grušas griežtai pasisakė prieš gyvūnų cirką: jam nepriimtina, kai šie dresuojami mokant jiems nebūdingo elgesio. Smagu, kai įsižaidę treneris ir jo auklėtinis ima šnekėtis, vienas – žmonių kalba, kitas – ruonių. Jie sugeba ir pokštauti: štai Piratas, rodydamas triukus, dėl tingulio kartais siekdavo apmulkinti trenerį. Arba prie lankytojų triuko nedarydavo, apsimesdavo išsigandęs, o šiems išėjus – prašom, iš juoko net uodegą užrietęs! „Vietoje cirko pas mus rodomos edukacinės programos.
Ten yra ir triukų, tačiau šie paremti natūralia elgsena, tarkime, ruonių poravimosi šokiu. Nemokome jų šokti sirtakio, neverčiame elgtis kvailai, priešingai prigimčiai“, – sakė pašnekovas.
A.Grušui pritarė jaunasis kolega Mindaugas Lukošius, prižiūrintis bei treniruojantis delfinus ir jūrų liūtus. „Mano auklėtiniai labai smalsūs, nori dūkti, šokinėti, tad pasirodymai arenoje jiems tikrai nėra kančia. Jūrų liūtai Klaipėdoje peržiemojo laimingai, o dabar ruošiu su jais programą. Jiems negana pasisotinus pamiegoti, nors, kaip ir mums, būna tingulio dienų.
Visada paisau „artisto“ nuotaikos, kartas net atsiprašau publikos ar trumpinu programą. Ją žiūrovams parodysime orams atšilus“, – žadėjo M.Lukošius, akivaizdžiai sergantis meile augintiniams. Su šiais nuobodu nebūna: štai jūrų liūto patelė per pasirodymą netikėtai atsivedė jauniklį, laimei, sėkmingai. Tačiau smagiausia, anot pašnekovo, kad jis gali susikalbėti su vandenyje gyvenančiu savo „broliu“, nors mokytis to tenka visą gyvenimą.
