Gamtos išteklių atkūrimas – žodžiai, skambantys labai moksliškai ir kartu labai aiškiai. Aiškiai todėl, kad turbūt visi turėtumėme suprasti, kad mes, žmonės, esame didžiausi gamtos išteklių naudotojai, kurie patys nusprendžia, kiek ir kokių išteklių mums reikia. Vieni gamtos ištekliai naudojami išgyvenimui, kiti tam, kad mūsų gyvenimas būtų patogesnis ar nors kiek įdomesnis.
Apie vis mažėjančius gamtos išteklius Lietuvos ežeruose dabar labai madinga garsiai kalbėti: radijas, televizija, politikai, internetas, valdžios klerkai, žaliųjų organizacijos – tik ir kalba apie tai, kaip yra svarbu saugoti gamtos išteklius. Saugoti? Nuo ko juos saugoti? Klausimas: jei mes juos tik saugosime ir nemąstysime ir dar svarbiau - nieko nedarysime, kad juos papildyti – tie nualinti gamtos ištekliai atsistatys savaime? Daug kalbama, tačiau nedaug yra daroma. Svarstoma numatyti vis daugiau apribojimų gamtos ištekliams naudoti, tik ar ne per mažai svarstoma, kaip juos atkurti ir iš kur tam paimti reikalingų
lėšų?
Kol atsakingi asmenys diskutuoja ką daryti, kad Lietuvos ežeruose nesumažėtų ar neišnyktų kai kurios žuvies rūšys, mes prisiminkime prieš kelis metus kilusią idėją apie pilietišką akciją, kurios metu iš žmonių tiesiog buvo surinkti keli tūkstančiai litų ir gavus iš anksto leidimus atliktas vienas mažytis geras darbas – įžuvintas ežeras unguriukais iš privačių lėšų. 2009 metais povandenininkai žuvino Alaušo ežerą. Tuomet ežeras pasipildė 600-ais unguriukų, kuriems įsigyti buvo surinkta 3043 lt suma.
Alaušo (Utenos raj.) ežero žuvinimas unguriukais
Lietuvos mastu ši suma tikrai nebuvo ženkli, ar įspūdinga, nes vien tik Alaušo ežerui reikalinga pinigų suma turėtų būti kelis kartus didesnė.
Apie šią idėją buvo gana plačiai diskutuojama ir ji įvertinta labai palankiai: tiek valstybinėse institucijose, tiek interneto komentatorių ir kitų. Todėl visi tuo metu prisidėję prie šios akcijos nusprendė, kad tai galėtų būti kasmetinė povandeninės žūklės klubo „NERIAM“ tradicija. Nuo 2009 metų, be jokios pertraukos, klubas organizuodavo šią žuvinimo akciją. Sekančiais 2010 metais buvo žuvintas Baltųjų Lakajų ežeras. Molėtų rajone esantis ežeras pasipildė 1000 vienetų unguriukų (3774 lt).
2011 metais į Daugų ežerą atkeliavo 3500 vienetų šamukų jauniklių (3178 lt)
Šiems projektams per 3 metus buvo surinkta apie 10 000 litų. Lėšos buvo gautos iš geros valios žmonių, didžioji dauguma iš povandeninės žūklės mėgėjų.
Visi prisidėję povandenininkai tiki, kad tai yra vienas iš prasmingiausių darbų, kuriuos galime padaryti dėl savo hobio – povandeninės žūklės. Vienas iš svarbiausių ne tik povandeninės žūklės principų turėtų būti – mokėjimas ne tik imti, bet ir atiduoti gamtai.
Džiugu tą sakyti, bet per tiek laiko neišblėso poreikis povandenininkams padaryti gerą darbą ir šiemet. Daugumos akcijos dalyvių pritarimu 2012 metais pavasarį žuvinimui vėl pasirinktas Molėtų krašto Baltųjų Lakajų ežeras. Nors pernai šiai idėjai įgyvendinti buvo pasirinktas šamas, 2012-ais m. Baltiesiems Lakajams už visas surinktas lėšas bus nupirkta unguriukų.
Retai kas nėra buvęs prie šio gražaus Molėtų krašto Baltųjų Lakajų ežero, tačiau jei tokių yra, mielai priminsime jo grožį:
Baltųjų Lakajų ežeras yra Molėtų rajone, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Baltųjų Lakajų plotas 701ha. Ežeras ištįsęs iš vakarų į rytus, ilgis 8,6 km, didžiausias plotis 1,3 km, didžiausias gylis 45m, vidutinis 13,6m. Ežere yra 3 salos, kurių bendras plotas 3,8 ha. Išilgai duburio yra 5–40 m gylio daubų. Krantas turi daug įlankų ir užutėkių, kranto linijos ilgis 24,5km. Iš Rašios ežero į Baltųjų Lakajų ežerą įteka Rašelė, iš Kamužėlio ežero – Kamužė, iš Tramio I ežero – Tramys, iš Rudesos ežero – Rudesa, iš Urkio ežero – Urkė. Šie ežerai patenka į Labanoro regioninį draustinį, kuriame yra retų gyvūnų ir augalų.
Baltieji Lakajai – turistų ir poilsiautojų labai mėgstamas ežeras, Jame daug įlankų, pusiasalių. Prie ežero ošia dideli pušynai. Gražūs Lakajų krantai, ypač pietiniai: smėlėti, mėlyniniais pušynais. Ežero atabradai siauri, paplūdimių beveik nėra – šen bei ten bangos atsimuša tiesiai į skardžių pašaknis. Giliausia Baltųjų Lakajų duobė – 45 m – tūno vakariniame pakraštyje, vos 200 m nuo kranto. Ežere dar yra 7 duobės, gilesnės negu 35 m.
Baltųjų Lakajų ežeras rytuose, 150 m pločio Pertenio sąsiauriu, jungiasi su Juodųjų Lakajų ežeru (nuo šio ežero skiria aukštas Ščiuro ragas). Perplaukus Baltuosius Lakajus, per šią sąsmauką pateksite į Juoduosius Lakajus. Dažniausiai Baltuosiuose Lakajuose aptinkamos žuvys – ešeriai, kuojos, lydekos, karšiai, raudės. Yra ungurių, vėžių.
Tikimės neliksite abejingi ir Jūs, prisidėsite prie šios tikrai geros ir gražios idėjos ir paremsite šią akciją finansiškai. 2012 metų pavasario pabaigoje visi norintys galės stebėti ir dalyvauti žuvinime, kuriame bus paleisti ungurių jaunikliai už visų mūsų bendrai surinktas lėšas.
Informuojame, kad šis projektas yra suderintas LR Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijomis. Bet koks savavališkas žuvinimas gali sukelti pavojų esamai ežero faunai ir florai, todėl atliekant panašias akcijas yra būtina tartis su specialistais ir derinti su atitinkamomis institucijomis.
