Jei Lietuvoje netyla ginčai dėl benzino ir gamtinių dujų kainų, tai naftos pertekę arabai nerimauja dėl gėlo vandens ir jo išgavimo kainos.
Sunaudoja daugiausia pasaulyje
Vasaros mėnesiais Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) temperatūra siekia 40 laipsnių karščio, o kritulių iškrenta tik 100 mm per metus. Tačiau nuo šeštojo dešimtmečio, kai čia buvo rastas „juodasis auksas” - nafta, dangoraižių, prabangių apartamentų miškai, gausybė golfo laukų ir nuolat žaliuojančių sodų išdygo tiesiai iš smėlio. Tai buvo galima padaryti tik turint gausybę vandens.
Todėl nenuostabu, kad JAE skaičiuojama 550 litrų vandens per dieną vienam gyventojui ir tai yra daugiausia vandens sunaudojanti šalis pasaulyje, rašo naujienų tarnyba CNN.
„Vanduo išgaruoja labai, labai greitai, - teigė angies dvideginio išmetimo į aplinką sumažinimu užsiimančio Dubajaus „Carbon Center of Excellence” vadovas Ivano Iannelli. – Gyvenimo būdas – didžiuliai vandens baseinai, šaldymo sistemos, dideli sodai, kuriuos reikia laistyti keturis kartus per dieną – iš dalies paaiškina, kodėl toks didelis vandens sunaudojimo lygis”.
Išleidžia šimtus milijonų dolerių
Jūros vandens gėlinimas nuo druskų ir kitų mineralų – viena iš išeičių, bet tai reikalauja didžiulių energijos sąnaudų. JAE dažniausiai naudojamas kelių etapų gėlinimo procesas. Tai išgarinimo ir kondensavimo metodai, kai jūros vanduo pereina kelis labai šaltus kondensavimo etapus ir gėlas vanduo sukaupiamas distiliavimo būdu.
Turėdami labai nedidelius gėlo vandens išteklius, JAE per metus išleidžia šimtus milijonų dolerių jūros vandens gėlinimui. Tiesa, šaliai, kuri per 2010-uosius gavo 74 mlrd. JAV dolerių už naftos eksportą, ši suma gal ir atrodo nelabai jau didelė. Tačiau su įtaka klimatui taip nėra, įsitikinęs I. Iannelli.
„Distiliavimo procesas reikalauja labai daug energijos. Mes paskaičiavome, kad pagaminant vieną milijoną galonų (~ 3,78 mln. l) gėlo vandens į aplinką patenka apie 4 tonos anglies dvideginio”, - teigė jis bei pridūrė, kad milijono galonų vandens išgavimo iš žemės gelmių kaina tėra pusantros tonos anglies dvideginio.
50 proc. viso išgėlinto vandens pasaulyje yra pagaminama Persų įlankos regione.
Fudžairos gėlinimo gamykla gali pagaminti 492 mln. litrų per dieną ir yra galingiausia tokio tipo gamyklų Žemėje. Nieko net panašaus nėra Vakarų pasaulyje.
Išgelbės saulės energija?
Pasak d. Mohammado Dawoudo, iš Abu Dabio Aplikos agentūros, ateityje gali kilti problemų dėl tokio didelio gėlo vandens poreikio ir jo gamybos apimčių.
„Mes nesaugojame vandens ir aš bijau dėl išteklių ateinančioms kartoms”, - sakė jis.
Vis dėlto priminęs, kad šalyje yra 30 saulės elektrinių, dr. M.Dawoudas tikisi, jog saulės energija gali patenkinti JAE vandens gėlinimo poreikį.
“Anglies dvideginis neišmetamas, jei elektrai gaminti naudojami fotovoltiniai elementai – tuomet mes galime naudoti šią elektros energiją, kad aprūpintume vandens gėlinimo gamyklas”, - tikino jis.
Tačiau I. Iannelli nėra taip optimistiškai nusiteikęs.
„Šiuo metu saulės energijos nepakanka užtikrinti JAE gėlo vandens gamybai. Smėlis, dulkės ir karštis mažina saulės elementų efektyvumą, - teigė jis. – Mano manymu, saulės elementai – tai ne atsakymas.”
Pasak I. Iannelli, geriausia išeitis – padaryti taip, kad gėlinimo procesas sunaudotų mažiau energijos. Kartu esą būtina pakeisti JAE gyventojų įpročius naudoti tiek daug vandens.
„JAE praktiškai nėra jokių vandens ir energijos vartojimo apribojimų bei minimalių standartų, egzistuoja tik keli energijos panaudojimo reikalavimai pastatų statytojams ir savininkams”, - aiškino jis.
