Brakonieriauti pradeda adrenalino medžiotojai - „naujieji lietuviai“

Pernai Lietuvoje nustatyti 2 844 žvejybos ar medžioklės taisyklių pažeidimai. Tai kone perpus mažiau negu 2010-aisiais. Geresni rezultatai džiugina, tačiau tam, kad pažeidimų būtų padaroma dar mažiau, reikia ir finansinės gerovės, ir žmonių pastangų.

Pažeidėjų tipai

Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigė, kad vienas iš veiksnių, turintis įtakos brakonieriavimo mastams, – ekonominė šalies situacija. „Prastėjant ekonominei situacijai, dėl pinigų trūkumo brakonieriaujama daugiau. Ir tai dažniausiai daro kaimo gyventojai. O ekonominei situacijai gerėjant, brakonieriauti pradeda tie, kurie ieško adrenalino. Pavadinčiau juos „naujaisiais lietuviais“. Tai – žmonės, kurie į mišką atvažiuoja prabangiais visureigiais, apsiginklavę naujais šautuvais, ir brakonieriauja ne dėl mėsos, o dėl aštrių pojūčių“, – apie brakonierių tipus pasakojo L.Budrys.

Pašnekovas į ateitį žiūri optimistiškai ir viliasi, kad laikui bėgant visuomenė taps labiau išprususi ir brakonieriavimas visai išnyks. L.Budrio teigimu, daugiausia brakonierių buvo Lietuvai tapus nepriklausoma. „Tuomet visi perdėtai pajuto savo nuosavybės teisę, tinkamai nebuvo sukurta ir aplinkosaugos sistema, medžiokliniai šautuvai buvo išduodami savigynai net tada, kai žmonės neturėdavo medžiotojo bilieto“, – nesenus įvykius prisiminė jis.

Labiausiai bijo viešumo

Gamtosaugininkas svarstė, kad geriausia priemonė, kaip suvaldyti brakonierius, yra pačios visuomenės pasipiktinimas tokiais nusižengimais ir jų viešinimas. Pasak L.Budrio, geras pavyzdys turėtų būti priešiškumas žvejybai elektros srove. „Dabar tokių nusižengimų jau neužfiksuojame. Už tokį neleistiną žvejybos būdą gresia baudžiamoji atsakomybė. Taip pat žinau atvejų, kai bendruomenės tokiems „žvejams“ surengdavo ir savotiškus linčo teismus“, – pasakojo jis.

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis, vertindamas geresnius praėjusių metų rezultatus, svarstė, kad tam įtakos galėjo turėti pakankamai dažnai vykdytos įvairios aplinkosaugos akcijos ir padidėjusios baudos už nusižengimus. „Praėjusiais metais buvo vykdyta ir regionų pareigūnų rotacija. Vieno regiono pareigūnai važiavo į kitus regionus. Taip buvo bandoma išvengti korupcijos, tačiau tai davė ir kitą gerą dalyką. Apie tokias akcijas žinia pasklisdavo greitai, tad visi galimi pažeidėjai būdavo atsargesni ir rimtų pažeidimų nedarydavo arba jų nebuvo apskritai užfiksuojama“, – pasakojo K.Motiekaitis.

Kuriozinės situacijos

Neretai visuomenė piktinasi, kad aplinkos apsaugos sistema veikia prastai, tačiau aplinkosaugininkai ir gamtos apsaugos inspektoriai tokius teiginius atremia sakydami, kad jiems tiesiog trūksta pajėgų. L.Budrio teigimu, vienas pareigūnas fiziškai negali tinkamai prižiūrėti visos jam priskirtos teritorijos.

„Dar viena bėda – neišspręstas socialinių garantijų klausimas. Jie neturi tokių garantijų, kaip sakykime, policijos pareigūnai, kad galėtų dirbti poilsio, švenčių dienomis ar po darbo. Todėl įvyksta daug kurio­zinių situacijų. Inspektoriai gauna pranešimą apie brakonieriavimą sekmadienį, tačiau negali išvažiuoti, jei ta diena nėra įforminta kaip reidas. Jei vis dėlto inspektorius išvyktų ir jam kas nors nutiktų, jis negalėtų naudotis jokiomis socialinėmis garantijomis“, – apie sistemos trūkumus pasakojo L.Budrys.

K.Motiekaičio teigimu, aplinkos apsaugos inspektoriams padeda ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurių dabar yra apie 500. „Šie savanoriškai dirbantys inspektoriai turi beveik tokias pačias galias, kaip ir pareigūnai. Jie gali pažeidėjui išrašyti protokolą, prireikus vykti su pažeidėju į policiją nustatyti taptybę“, – pasakojo pareigūnas. Pasak jo, būtent šiuos savanorius dažniausiai į pagalbą pasikviečia pareigūnai, vykdami į reidus.

K.Motiekaits pripažino, kad svarbiausias gamtos inspektorių tikslas – ne nustatyti kuo daugiau pažeidimų, o neleisti, kad jie būtų daromi.