Visureigiais, keturračiais ir specialiais motociklais gamtoje važinėjantys asmenys spėjo susikurti reputaciją, jog nežino kito kelio kaip tik per brastas, kalvas, daubas, piliakalnius ir kultūros paveldo vertybes.

„Jau ne pirmą kartą pastebiu šių asmenų tokius poelgius ir nebenoriu tylėti, nes tai kartojasi nuolatos ir ima pyktis, kad šie bepročiai šitaip skriaudžia Šilutės rajono miškus“, - GRYNAS.lt rašė savo vardo nenorėjusi skelbti skaitytoja. Prie laiško pridėtos nuotraukos, vairuotojų vardai ir pavardės, bei nurodyti automobilių numeriai. Skaitytoja taip pat pateikė ir vieno iš vairuotojų socialinio tinklo „Facebook“ nuorodą, kurioje viešai demonstruojamos nuotraukos apie pasivažinėjimus miško keliais ir pievomis.

GRYNAS.lt ir ankščiau rašė apie šią problemą.

Galimas pažeidimas

Šilutės miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Arūnas Skirbutas GRYNAS.lt žurnalistams pasakojo, kad važinėjimas keturračiais ar visureigiais neregistruotais miško keliais ar miško paklote yra didžiulė problema. Pasirodo, važinėjimo bekele mėgėjai tampa masine problema.

„Jiems patinka važinėti ten kur gražu, o kur gražu yra saugomos teritorijos. Didžiausia problema yra miško paklotės ardymas. Mūsų urėdija kovoja su tuo, bet suvaldyti pažeidėjus sunku. Nei mes, nei policija nėra pajėgi jų sužiūrėti“, - kalbėjo pavaduotojas.

Kelių eismo taisyklėse (KET) rašoma, kad motorinėmis transporto priemonėmis galima važinėtis tik keliais (įrengtais, įregistruotais, nuolat naudojamais). Šios taisyklės galioja visoje Lietuvoje ir jokios išimtys minėtoms nuostatoms netaikomos. A. Skirbutas pažymėjo, kad važinėti galima tik normaliais keliais, o ne bet kokiu keliuku rastu miške. „Jei kelias žvyruotas ar yra kitas kietas gruntas, ar tiesiog aiškiai matosi, kad kelias dažnai naudojamas juo važiuoti galima ir mes negalime uždrausti, bet važinėti samanotais miško keliais, pievomis, ar bet kur, kur įsinori - negalima“, - teigė A. Skirbutas.

Pagal galiojančius įstatymus, važiavimas bekele yra baudžiamas nuo 50 iki 200 Lt, o už kiekvieną suniokotą miško paklotės kvadratinį metrą skiriama 5 Lt bauda.

Su tokia nuomone sutiko ir kitas Šilutės miškų urėdijos darbuotojas, miško apsaugos inžinierius Romas Gečas. Jis taip pat patvirtino, kad tokios formos vandalizmas yra didžiulė problema. Pareigūnas pasakojo, kad kelis kartus ir pačiam teko gaudyti pažeidėjus, eiti ir į teismus. Pagautuosius dažniausiai pavyksta pagauti, bet didesnė dalis pabėga. „Dažnai jie važinėja be numerių, užsidėję veidus maskuojančius šalmus, jei jau nepagavai įvykio vietoje – tuomet nubausti yra daug sunkiau“, - pasakojo R. Gečas.

GRYNAS.lt perdavė atsiųstą skaitytojos informaciją pareigūnams ir jie pažadėjo įvykį ištirti.


Problema - vairuotojų kultūra

Didžiausios Lietuvos motociklininkų bendruomenės (kurią pamėgo ir bekelės mėgėjai) motomanai.lt vadovas Antanas Petrauskas atsiriboja nuo tokių pažeidėjų. Bendruomenė pavasarį pradėjo vykdyti projektą „Už gamtą“, kurios metu bendruomenėje ir visuomenėje stengiamasi sukurti atsakingo vairavimo atmosferą, vairuotojai skatinami vairuoti saugiai ir tausojant gamtą.

Daugelis bekelės megėjų gali nesuprasti, kokią žalą jie daro važinėdami miško paklote ar upeliais. „Naikinamos saugomų augalų augavietės, lizdavietės, nukenčia patys augalai ir gyvūnai, ardomi skruzdėlynai, sukeliama dirvų erozija, teršiama aplinka, keliamas triukšmas. Lietuvoje daug žmogaus poveikiui jautrių vietų, kur vieną kartą pravažiavusio keturračio žaizdos matomos dešimtmečius“, - teigiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) išplatintame pranešime.

Motorinėmis transporto priemonėmis galima važinėtis tik keliais (įrengtais, įregistruotais, nuolat naudojamais).

„Jokiu būdu nevažinėkite visureigiais, keturračiais ir motociklais upių ir upelių vagomis. Taip darydami, kenkiate žuvų nerštavietėms, naikinate jas, taip pat ir smulkiąją vandenų gyvūniją. Galingais ratais neardykite krantų, upių slėnių, kalvų šlaitų, nenaikinkite mažiausiųjų, dažnai nepastebimų vabalėlių, roplių namų. Motorinėmis priemonėmis nesiropškite piliakalnių ir pilkapių šlaitais – tai mūsų šalies kultūrinis paveldas. Norėdami pasižvalgyti nuo kalvų, gūbrių, atodangų, piliakalnių, pasinaudokite kojomis. Būsite sveikesni“, - rašoma VSTT instrukcijose vairuotojams.

„Bekelės mėgėjų problema dar aktuali, kadangi atsakomybės ugdymas yra ne pusmečio darbas, tai ilgas procesas“, - teigė A. Petrauskas. Jo nuomone, neigiamą įtaką daro ir žiniasklaida, kurioje dažniausiai nuvilnija tik neigiamos informacijos banga. „Tai būna pavienių individų sukeltos problemos. Taip susidaro itin negatyvios visos situacijos fonas. Pažįstų daug enduro ir keturračių vairuotojų, kurie nedrasko miško pakločių, nevažinėja po piliakalnius ir upelius ar ežerus“.

Nežino kur važinėtis

Automobilių, motociklų, keturračių ir kitų motorinių transportų vairuotojai sako nežinantys, kur galima legaliai važinėtis gamtoje savo malonumui. Tokią poziciją išreiškė 41 proc. proc. apklausos dalyvių. Dar 23 proc. prisipažino, kad nėra tikri, ar trasos, kuriomis važinėjasi, yra legalios. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ internetu atlikta vairuotojų apklausa. Gyventojų apklausos duomenimis, vieną ar kelias legalias pasivažinėjimų trasas žino tik 36 proc. vairuotojų.

Motomanai.lt pavasarį taip pat paskelbtas ir galimų Lietuvos vietų, kur galima pasivažinėti bekele žemėlapis. Jį galite rasti ČIA. Žemėlapis dar nėra baigtinis, bet jį nuolat papildo bendruomenės nariai. Teigiama, kad visos žemėlapyje nurodytos vietos legalios, jomis galima drąsiai važinėtis.

Arūnas Skirbutas
Didžiausia problema yra miško paklotės ardymas. Mūsų urėdija kovoja su tuo, bet suvaldyti pažeidėjus sunku. Nei mes nei policija nėra pajėgi jų sužiūrėti.

Vertėtų nepamiršti, kad keturratis ar visureigis yra motorinė transporto priemonė, kuriai galioja KET. Taigi visureigiams, keturračiams ir vadinamiesiems enduro motociklams draudžiama važiuoti pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo vietose išskyrus specialiai įrengtas. Taisyklėse rašoma, kad keliai yra pažymėti sutartiniais ženklais, tačiau miške nėra kelius nurodančių ženklų. Kaip žinoti, kuris kelias yra tikrasis, o kuris yra savavališkai išvažinėtas ir už važiavimą juo galima gauti baudą? Šią informaciją visuomet galima pasitikrinti Valstybinės miškų tarnybos tinklapyje. Taip pat visada galima pasiskambinti ir pasiklausti urėdijų darbuotojų.

A Gečas taip pat pasiūlė kitą alternatyvą – pirkti arba nuomoti mišką ar pievą ir ten įsirengus trasas važinėtis.

Dėkojame skaitytojai už nuotraukas ir informaciją! Jei norite pranešti apie probleminius gamtosaugos klausimus – rašykite elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.