Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), Durbane, pirmadienį prasidėjo dvi savaites truksianti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) organizuota konferencija, skirta toliau spręsti klimato kaitos klausimams. Didžiausias dėmesys bus skirtas industrinių valstybių įsipareigojimams ir įpareigojimams aktyviau mažinti CO2 ir šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą.
Į konferenciją atvykau atstovai iš 190 pasaulio valstybių. JTO susitikimo metu tikisi pajudinti įstrigusias derybas dėl atmosferos taršos suvaldymo.
Konferencijos eigą sekti susirinko ir daugiau nei tūkstantis žurnalistų ir televizijos operatorių. Tarptautinių gamtosaugos organizacijų atstovai, politikai, žvaigždės ir net katalikų bažnyčios popiežius nepraleido progos paskatinti konferencijos dalyvius atrasti bendrą kalbą ir imtis ryžtingų priemonių globalinei problemai spręsti.
PAR arkivyskupas Desmondas Tutu, prieš apartheidą šalyje kovojusio judėjimo dalyvis, savo kalboje teigė, kad „šalyje vėl verda didelis mūšis, kurio deja negali laimėti nei viena valstybė kovodama atskirai“. Dvasininkas paskatino šalis atnaujinti savo įsipareigojimus sumažinti teršalų išmetamų į atmosferą įsipareigojimus. „Nesvarbu ar jūs [šalys] turtingi ar ne: mes turime bendrus namus. Vienintelius kuriuos tegalime turėti. Juos gelbėti privalome bendrai“.
Tuo tarpu Popiežius Benediktas XVI, dėl savo pažiūrų pramintas „žaliuoju popiežiumi“, paskatino didesnę atsakomybę prisiimti turtingesnes šalis.
Viltys susitarti dėl vieningos pozicijos anglies dvideginio išmetimo klausimais žlugo konferencijos Kopenhagoje metu 2009 m. 1997 m. priimto Kijoto protokolo nepavyko atnaujinti dėl didelių nesutarimų tarp turtingų ir skurdžių šalių. Tuomet tebuvo sutarta įkurti naujas tarptautines organizacijos, kurios padėtų pasaulio valstybėms perorientuoti savo ekonomikas, kad šios būtų „draugiškesnės” klimatui.
JTO klimato sekretoriato vadovė Christiana Figueres deda dideles viltis į šį susitikimą, nes Kijoto protokolo susitarimas baigsis jau kitąmet. „Kopenhagoje priimtas sprendimas atidėti susitarimą dviems metams baigėsi. Trauktis jau nebėra kur“, - Didžiosios Britanijos laikraščiui „Sunday“, komentavo C. Figueres.
Kitas svarbus konferencijos klausimas sukasi apie 100 mlrd. JAV dolerių (~ 250 mlrd. Lt) kasmetinio paramos fondo sukūrimą. Pinigai būtų skiriami vargingoms pasaulio valstybėms, kenčiančioms nuo klimato pokyčių padarinių. Sumos klausimas konferencijos dalyvių buvo pasitiktas nuosaikiai, bet daugiausiai klausimų kilo dėl to, kaip būtų surenkami pinigai ir kas juos administruotų. Taip pat Vakarų valstybės paskatino aptarti ir būdus sukurti naujiems pajamų šaltiniams, bei nesuversti visos finansinės naštos turtingesnėms šalims, kurios šiuo metu vis dar kenčia nuo užsitęsusios finansų krizės.
Pasiūlymų šiems sprendimams galima išgirsti įvairių: vieni siūlo papildomai apmokestinti tarptautinę prekybą ar lėktuvų bilietus, kiti siūlo užkrauti mokesčius tarptautiniams atsiskaitymams (pastarasis pasiūlymas pašiepiamai vadinamas „Robino Hudo mokesčiu“).
JAV delegacijos narys Toddas Sternas žurnalistus tikino, kad “sprendimai svarbūs ir šalys dalyvės tai supranta. Tikiu, kad visiems pavyks rasti bendrą poziciją”.
Neskaitant optimistinių „startinių pozicijų“, delegacijos narius kelias savaites bombardavo ištisos serijos naujų mokslinių tyrimų numatančių liūdną planetos baigtį, jei nebus imtąsi radikalių priemonių situacijai pakeisti. JTO orų tarnyba paskelbė, kad šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje 2010 m. viršijo visų laikų rekordus. 2011 m. temperatūros matavimai ir toliau rodo, kad temperatūra planetoje pastebimai didėja.
Tarptautinė orų stebėjimo tarnyba „Oxfam“ pirmadienį išplatino pranešimą, kad padažnėjusios stichinės nelaimės tiesiogiai susijusios su šiltėjančiu klimatu. Jos ypač atsiliepia maisto kainoms, daugelis neturtingų kraštų atsiduria ant dar didesnio skurdo ribos.
Per pastaruosius 18 mėn. Rusija dėl karščio bangų prarado 13,3 mln. arų pasėlių arba 17 proc. visos kasmetinės produkcijos. Sausros Etiopijoje pražudė 60 proc. karvių ir 40 proc. avių bandų, o potvyniai Tailandė ir Vietname pakėlė ryžių kainas atitinkamai 25 ir 30 proc., sakoma JTO maisto ir žemdirbystės skyriaus ataskaitoje.
Konferencija Durbajuje vyks iki gruodžio 12 d. Tą dieną JTO paskelbs apie priimtus susitarimus.
