Daugiau nei 12 mln. litų vertės projektas, kurio metu Lietuvos saugomose teritorijose bus atsikratyta 170 apleistų objektų – įsibėgėja. Visą rudenį intensyviai vykusių nereikalingų pastatų griovimo darbų metu Vištyčio, Asvejos, Anykščių ir Labanoro regioniniuose parkuose (RP) likviduoti net 33 apleisti statiniai.
Kraštovaizdžio ir unikalių gamtos kampelių, kuriuos darko nuo kolūkio laikų užsilikę pastatai - ne vienintelė problema saugomose teritorijose. Dažnai jie gyvenvietėse žmonių neatsakingumo dėka tampa nelegaliais vietos sąvartynais ir gali sukelti ilgalaikių ekologinių bėdų. Be abejonės, avarinės būklės objektai kelia pavojų ir žmonių sveikatai, o kartais net gyvybei, nes neretai vilioja vietinius vaikus ten perkelti savo „žaidimų aikštelę“. Dėl vertingesnių statybinių medžiagų bet kaip suardyti pastatai grasina užgriūti čia užklydusius, tad pasitelkus valstybės ir ES struktūrinių fondų paramą pirmiausia griaunami tie objektai, kurie kelia grėsmę, ar užsilikę lankomose vietose bei gyvenviečių centruose.
Daugiau nei 680 tūkst. vertės griovimo ir aplinkos sutvarkymo darbus Vištytyje atliko bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“, kuriai pavesta iki metų pabaigos likviduoti ir 25 objektus Dieveniškių istoriniame regioniniame parke (Šalčininkų r.). Šiuo metu griovimo darbai intensyviausiai vyksta būtent šiame parke, taip pat Nemuno deltos, Varnių, Panemunių regioniniuose parkuose. Dieveniškių istorinis regioninis parkas ypač vertinamas dėl unikalaus Rimašių kaimo, Norviliškių vienuolyno komplekso, Bėčionių piliakalnio ir kitų objektų, kuriuos gausiai lanko parko lankytojai. Tai taip pat vienas iš daugiausiai šalinamų statinių turinčių regioninių parkų, o kai kurie pastatų kompleksai yra visai šalia kelio, labiausiai matomose vietose. Čia telkiasi ne pavieniai apleisti statiniai, bet ištisi jų kompleksai, kurių vienas įsikūręs visai greta parko direkcijos. Vietos gyventojai kai kuriuos jų jau spėjo paversti atliekų laidojimo vieta, todėl skubama kuo greičiau juos likviduoti.
Kaip teigė Tomas Valionis, vienas iš projekto administratorių ir techninės dalies ekspertų, prieš griovimo darbus visuomet įvertinama pastatų būklė. „Pagal Biologinių Tyrimų Reglamentą, privalome įvertinti kiekvieno statinio ar jų komplekso būklę, išsiaiškinti pavojingumo ar užterštumo lygį. Visgi, šiame projekte daugiausiai kraštovaizdį gadinančių objektų, o realiai aplinkai žalą darančių praktiškai nėra. Daugiausiai tai – statinių liekanos be stogų, likusios gelžbetonio konstrukcijos, nuardytos žmonių, todėl nutekančių kenksmingų medžiagų pavojaus ar panašių problemų nėra. Dieveniškėse, kaip ir kitose vietovėse, dominuoja senų gyvulių fermų, grūdų sandėlių griuvėsiai, apleisti karjerai, tad baimintis dėl aplinkos taršos likviduojant pastatus nėra pagrindo“, – paaiškino projekto administratorius.
Susiruošus likviduoti šešis apleistus statinius Nemuno deltos RP, paaiškėjo, jog vienas iš jų negali būti griaunamas. Kaip pasakojo parko direktorius Ramūnas Lydis, apleista buvusi kiaulidė pripažinta privačia nuosavybe netikėtai prisistačius asmenims su nuosavybės dokumentais, tad jos pašalinti kol kas neįmanoma.
Pavojų keliančius pastatus, kurių savininkai nežinomi ar išvykę, nugriauti galima tik teismui pripažinus juos bešeimininkiais. Tuomet jie pereina savivaldybių žinion, kurios savo ruožtu ieško būdų ir lėšų tokių pastatų likvidavimui. Tačiau pasitaiko ir dar sudėtingesnių situacijų. Pradėjus griauti apleistus objektus, kartais netikėtai atsiranda jų savininkai.
