Europos Sąjunga paragino atidžiau žvelgti į vieną iš pagrindinių bendrijos žuvininkystės politikos tikslų – žuvų išteklių išsaugojimą ateities kartoms.
Akivaizdu, kad norint kuo geriau įgyvendinti šį siekį reikia daugiau dėmesio skirti nelegalios žvejybos kontrolei. Teigiama, kad per metus nelegaliais būdais pasaulyje sužvejojama apie 26 mln. t žuvų, o tai kone 15 proc. viso sugaunamo laimikio.
Pažeidėjų nestinga
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad pernai užfiksuota apie 15–17 tūkst. aplinkos apsaugos pažeidimų, iš jų apie 5 tūkst. – gyvosios gamtos apsaugos taisyklių pažeidimai.
„Dažniausiai gyvosios gamtos apsaugos taisykles pažeidžia žvejai – 85 procentai. Kasmet išaiškiname apie 4 tūkstančius žvejų mėgėjų, pažeidusių šias taisykles, tačiau tikrą skaičių labai sunku pasakyti“, – tvirtino K.Motiekaitis. Pasak jo, per metus užfiksuojama nuo 100 iki 200 verslinės žuvininkystės pažeidimų.
„Pernai žvejai mėgėjai padarė apie 1 000 šiurkščių taisyklių pažeidimų – žvejojo su tinklais ir žeberklais, išaiškintas ir atvejis, kai buvo žvejojama su elektros srove. Už tai gresia ir baudžiamoji atsakomybė“, – tvirtino aplinkosaugininkas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, daugiausia pažeidimų išaiškinama Kuršių mariose, Nemuno žemupyje ir Kauno mariose.
Gajus brakonieriavimas
Tai, kad sunku nusakyti nelegalios žvejybos mastą, patvirtino ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. „Tikslių skaičių tikrai pasakyti negalime, tačiau vertinant Europos Sąjungos mastu nesame nei prie pradžios, nei prie pabaigos, o kažkur per viduriuką“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovas.
„Nelegali žvejyba neturėtų būti toleruojama. Kalbu ne tik apie verslinę, bet ir apie mėgėjišką. Mėgėjiškas brakonieriavimas dar gajus ir pas mus. Tarkime, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje apie nelegalią mėgėjišką žvejybą kalbos net ir būti negali“, – teigė Gamtos apsaugos departamento direktorius.
Jis nelegalią žvejybą prilygino šešėlinei ekonomikai, kuri daro žalą valstybei, tačiau labiausiai žalojama gamta. „Nelegali žvejyba – smūgis ne tik žvejybos verslui, bet ir šalies ekonomikai“, – įsitikinęs L.Budrys. Nelegaliai žvejybai naudojami įrankiai ir metodai, anot pašnekovo, taip pat žvejybos laikas (pavyzdžiui, žvejojama neršto metu) daro žalą ne tik gaudomai žuvų rūšiai, tačiau ir kitoms.
Griežta kontrolė
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Vaclovas Petkus teigė, kad didelio masto nelegalios verslinės žvejybos Lietuvoje tikrai nėra. Pasak atstovo, tai lemia ir nedidelis mūsų žvejybinis laivynas. „Iš viso turime tik 14 įmonių, kurios žvejoja Baltijos jūroje. Tai – 35 laivai, o priekrantėje žvejybą vykdo 56 smulkesnės įmonės. Tad manome, kad šias įmones mums pavyksta neblogai kontroliuoti“, – sakė V.Petkus.
Anot pašnekovo, visa į Lietuvos rinką patenkanti žuvis pereina tris patikros etapus: iškrovimo, žvejybos ir prekybos patikrinimą. „Mūsų specialistai skaičiuoja, kiek žuvies pateikiama į prekybą ir kiek parduodama“, – sakė Žuvininkystės tarnybos atstovas.
Jis teigė, kad visi jūroje esantys laivai turi ir palydovinę sistemą, tad jie visuomet stebimi, matoma, kokiuose žvejybiniuose plotuose jie yra. V.Petkus užtikrino, kad Lietuvos specialistus tikrinusios Europos Sąjungos tarnybos priekaištų neturėjo.
„ES skiria itin daug dėmesio nelegalios žvejybos kontrolei. Mums jie priekaištų niekuomet neturėjo, o kolegos iš Latvijos mūsų patikros sistemą laiko daug griežtesne nei jų šalyje“, – teigė V.Petkus.
Ištekliai – visų bendras reikalas
Komentuodamas ES siekį išsaugoti žuvų išteklius ateities kartoms, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L.Budrys teigė, kad čia nekalbama apie tai, jog vienos ar kitos rūšies žuvys gali visai išnykti, tačiau siekiama apsaugoti žuvų populiacijas.
„Visi gerai žinome ir mėgstame ungurį. Vyresni žmonės dar ir dabar atsimena, kaip stiklinius ungurius specialiai įveisinėjome vandens telkiniuose. Ungurys – žuvis, kuri migruoja dideliais atstumais, tad jos išgyvenimui įtakos turi daug šalių. Vienu metu Vakarų Europoje unguriai buvo naudojami, kaip trąša, o dabar jie įrašyti į „Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją“. Taigi dabar ungurys saugomas visose kovenciją pasirašiusiose šalyse. Vadinasi, mes tam tikrose vietose ribojame šios žuvies verslinę žuvininkystę, kitaip organizuojame ir vandens telkinių įžuvinimą šios rūšies žuvimi. Ir tokių žuvų rūšių kaip ungurys yra daug“,– pasakojo L.Budrys.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas K.Motiekaitis teigė, kad Lietuvoje inspektoriai rengia reidus, kuriais siekia ne tik bausti pažeidėjus, bet ir užkirsti kelią galimam brakonieriavimui. Inspektoriai taip pat atlieka ir aiškinamąjį darbą, stengiasi informuoti visuomenę. „Aplinkos apsaugos specialistams padeda ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Jų Lietuvoje yra apie 500. Jie padeda vykdyti aplinkosaugos kontrolę“, – sakė K.Motiekaitis.
