Neramumai dėl išduoto leidimo eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną nerimsta – trečiadienio rytą protestuotojai užtvėrė įvažiavimą į sąvartyną, bandydami sukliudyti įvažiuoti šiukšliavežėms, teko įsikišti ir policijai. 

Kazokiškių sąvartyno klausimo trečiadienį ėmėsi ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. 

„Padarytos tam tikros rezoliucijos, kreiptasi į Aplinkos ministeriją ir netgi prokuratūrą. Visa tai daroma, kad būtų išsiaiškinta ar tas leidimas yra teisėtas ir Kazokiškių bendruomenės gyventojams nereikėtų vėl ginti savo teisių teismuose, kad jie nebūtų skriaudžiami,“ - pagrindines posėdžio temas vardijo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Jonas Pinskus.

Vicemeras, pabendravęs su įpykusiais gyventojais teigė, jog bendruomenės atstovai pasirengę leidimą eksploatuoti sąvartyną vėl skųsti teismui.

Jonas Pinskus, Vilniaus savivaldybėje kuruojantis atliekų tvarkymo klausimus, GRYNAS.lt tvirtino, jog darbai šioje srityje pagaliau „buvo išjudinti iš mirties taško.“ „Komitetui jau pristatėme konkretų veiksmų planą, su darbų terminais, grafiku. Panaudojant Europos Sąjungos pinigus jau 2014-aisiais metais sostinėje turėtų pradėti veikti didžiulė rūšiavimo linija. Iš čia tik smėlis ir keramika pasiektų sąvartyną. Problema būtų išspręsta. Visam laikui,“ - tikino vicemeras.

Vadinamajį mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginį planuojama statyti Jočionių gatvės sklype.

Jie patyrė žalos dėl krentančios būsto, žemės kainos, žalos sveikatai. Manau, jie turi teisę į praradimų dydžio kompensacijas.
J. Pinskus

„Prieš pusę metų šis klausimas buvo visiškai „sustingęs“. Kadangi mums pavyko parodyti, kokie darbai jau nuveikti ir kur link judame, Aplinkos apsaugos komiteto atstovams pastabų ar klausimų nekilo, - teigia Jonas Pinskus. - Pastačius tokią gamyklą, praktiškai visos atliekos bus išrūšiuojamos ir panaudojamos arba energijos gavybai, ar šilumos gamybai, ar perdirbamos kaip antrinės žaliavos.“

Tačiau, J. Pinskus pastebi, kad Kazokiškių bendruomenės gyventojų neguodžia net ir netolimi ateities planai. Vilniaus savivaldybės vicemeras įsitikinęs, jog jau gerokai anksčiau su gyventojais turėjo būti susitarta dėl kompensavimo mechanizmo.

„Su jais nebuvo tariamasi nuo pat pradžių – nuo sąvartyno veiklos pradžios. Jie patyrė žalos dėl krentančios būsto, žemės kainos, žalos sveikatai. Manau, jie turi teisę į praradimų dydžio kompensacijas. Ministerijos ar vyriausybės lygmenyje su jais nėra kalbamasi. Viskas daryta tokiu „buldozerio principu“ ir gyventojai jaučiasi tarsi bandomaisiais triušiais,“ - po pokalbio su bendruomenės atstovais kalbėjo J. Pinskus.

Vicemeras mano, jog jei dialogas su gyventojais nebuvo užmegztas prieš pradedant naudoti sąvartyną, tai reiktų padaryti bent jau šiuo metu. Jo nuomone, dėl ansktesių, o gal ir dabartinių Aplinkos ministerijos vadovų klaidos ir nerasto bendro susitarimo su gyventojais pastarieji virto savo regiono įkaitais.

Išduotas leidimas eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną šiuo metu yra laikomas teisėtu ir legaliu, kol teismas nenuspręs kitaip.

GRYNAS.lt primena, kad tolesniam sąvartyno eksploatavimui priešinasi Kazokiškių bendruomenė, teigdama, kad sąvartynas aštuonis mėnesius veikia be galiojančios poveikio aplinkai vertinimo analizės ir jo esą laukia toks pat likimas kaip uždaryto Kariotiškių sąvartyno, kurio vietoje susidarė dumblo pelkės, užteršta aplinka.

Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus seniau yra teigęs, kad alternatyvų Kazokiškių sąvartynui esą nėra, ir jei tektų jį uždaryti, kiltų nepaprastoji padėtis. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas antrina, kad jei sąvartyno veikla nebūtų pratęsta, sostinėje susikaups tūkstančiai tonų šiukšlių.