Pasivaikščiojimas pajūriu kiekvieną akimirką gali virsti netikėta drama – žmonėms šiurpą kelia kruvini agresyvių šunų išpuoliai visai šalia Klaipėdos.
Paskerdė dešimt avių
Prieš kelias dienas vienas Šaipių kaimo gyventojas pavakare aptiko tris pievose paskerstas avis. Gaišenos gulėjo perkąstomis gerklėmis. Pievose telkšojo kraujo klanai.
Kitą rytą žmogų ištiko šokas – Karklės miškų laukymėse gyventojas vos tramdydamas ašaras rado dar septynių išmėsinėtų avių kūnus.
Kas skerdžia gyvulius, specialistai kol kas nežino, tačiau keliamos kelios šių įvykių versijos.
Ne vilkų darbas
Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius tikino, jog atmeta galimybę, kad pajūryje pasirodė vilkų gauja.
„Spėju, kad tai sulaukėję šunys. Žmogus pranešė apie incidentą. Šios avys parke ne šiaip sau ganosi. Tai gamtotvarkos projekto dalis“, – patikslino D.Nicius.
Incidentai nutiko Plazės rezervate, specialistai abejoja, kad gyvulius galėjo skersti žmonės.
„Rezervate išvis negalima vaikščioti, o tuo labiau su šunimis. Tikriausiai tai palaidų šunų darbas“, – mano D.Nicius.
Aplinkos apsaugos ministerijos finansuojamas projektas buvo pradėtas įgyvendinti praėjusiais metais. Kelios dešimtys avių, prižiūrimų vietos gyventojų, nurupšnoja rezervate užželiančias pievas.
„Iki vėlyvo rudens vyksta ganiava. Ji prasidėjo Nemirsetoje, o dabar priartėjo prie Plazės rezervato“, – aiškino D.Nicius.
D.Nicius tikino, kad išilgai dviračių tako, ties rezervato teritorija, parko darbuotojai įrengė specialią tvorelę.
„Spygliuotų tvorų mes atsisakėme. Tačiau iš karčių tvorelę pastatėme. Yra ženklai, kad tai rezervato teritorija“, – tvirtino D.Nicius.
Parko direkcijos darbuotojai ne kartą yra sučiupę po rezervatą žioplinėjančius žmones.
„Jie įžūliai nepaiso perspėjimo ženklų. Tai ir glumina, kad gyventojai tik gūžčioja pečiais ir aiškina, kad nieko čia tokio, jog vaikšto po saugomą vietą“, – stebėjosi D.Nicius.
Už vaikščiojimą rezervate gresia bauda nuo 300 iki 500 litų.
Atsiveža kovinius augintinius
Pats avių savininkas tikino, kad po savaitgalio įvykių mintyse taip pat svarsto kelias versijas.
Žmogus tikino, kad agresyvių arba medžioklinių veislių šunų jis saugojamoje teritorijoje yra matęs ne kartą.
„Ir dviračių takais laksto, ir po parką“, – kalbėjo vyras.
Jis pridūrė, jog visai neatmeta versijos, kad avis galėjo nudobti ir nemokšų augintojų šunys. Į rezervatą įsliūkinęs kovinis šuo gali akimirksniu nudobti specialiai čia ganomas avis.
Tokio keturkojo šeimininkas, net ir išvydęs kruvinais nasrais savo šunį, tikriausiai skubėjo nepastebėtas pasišalinti iš įvykio vietos.
Tačiau kas realiai įvyko per dvi šio savaitgalio naktis, nei aplinkosaugininkai, nei policija dar negali atsakyti.
Įvykio netirs
Klaipėdos rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas Vytautas Girkontas aiškino, kad komisariatas nesiruošia aiškintis, kas išpjovė pajūrio gyventojo avis.
„Žmogus tik informavo apie įvykį, tačiau pareiškimo nerašė. O ką čia tirti? Matyt, vilkai sudraskė“, – formaliai situaciją įvertino pareigūnas.
Praėjusį savaitgalį analogišką pranešimą policija gavo ir iš Kretingalės seniūnijos. Vietos gyventoja pareigūnams pranešė, kad savo sodybos pievoje aptiko tris papjautas ožkas.
Dėl šio gyventojos pareiškimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Į ženklus – nusispjauti
„Yra ne tik eismą draudžiantis ženklas, tačiau ir perspėjimai, kad čia vaikščioti draudžiama. Yra informacija, kad su šunimis čia eiti griežtai draudžiama“, – aiškino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Tačiau gamtosaugininkams svyra rankos, žmonės ne tik pėsčiomis, bet ir automobiliais braunasi į saugomą teritoriją.
„Dažniausiai atvažiuoja mašinomis iki Karklės ir pajūriu patraukia rezervato link. Su šunimis pasivaikščiojančiųjų labai daug visais metų laikais. Aš asmeniškai nematau bėdos, kai žmogus pačiu pajūriu eina pasivaikščioti, o šunį vedasi su pavadėliu. Jei žmogus kultūringai elgiasi gamtoje, priekaištų neturiu. Tačiau siutina tai, kad žmonės specialiai atveža šunis į pajūrį, pasuka į atokesnes vietas ir paleidžia juos nuo pavadžio – neva pasilakstyti“, – piktinosi gamtosaugininkas.
Medžioja lyg vilkai
Vienais metais Pajūrio regioninio parko darbuotojams dėl įžūlių pažeidėjų net teko prašyti pasieniečių pagalbos.
Ekologas aiškino, kad ir vietos gyventojų palaidi šunys dažnai užklysta į rezervato ribas.
„Šuniui protokolo nesurašysi. Esu pastebėjęs ir sulaukėjusių šunų gaujų“, – kalbėjo specialistas.
Pareigūnai spėja, kad pajūrio miškuose galėjo susiburti kadaise namuose laikyti ir galbūt išmesti šunys.
„Paspaudus šalčiams, vilkšuniai, mišrūnai būrėsi į gaujas. Jie medžioja lygiai taip pat, kaip ir vilkai. Gaujos instinktai atbunda labai greitai. Esu radęs sudraskytų stirniukų liekanų parko teritorijoje“, – tikino E.Paplauskis.
Parko darbuotojai mėgino prašyti medžiotojų pagalbos. Tačiau esą išgirdo atsisakymą šaudyti sulaukėjusius šunis.
„Tai pirmas toks atvejis, kai dešimt avių nugalabyta. Net ir sargai būdavo. Tačiau trumpam žmogus tepasišalino, o avis prapuolė akimirksniu“, – kalbėjo E.Paplauskis.
Dantimis – prieš ruoniukus
Specialistai pastebi, kad keturkojų augintiniai taip pat nejaučia atsakomybės, su šunimis važiuodami į pajūrio regioninį parką.
„Žmonės neturi supratimo, kokį gyvį laiko namuose. Agresyvių ir kovinių veislių šunų augintojai nenutuokia, ką jie augina“, – pastebėjo aplinkosaugininkas.
Pasilakstymui pajūryje paleidžiami šunys dantis suleidžia net ir į krantą išmestų ruoniukų kūnus.
„Esame radę smarkiai apkandžiotų ruoniukų. Tuos, kurie yra silpni ir negali apsiginti, šunys ypač puola. Tokius mažylius po to tenka ilgai gydyti Jūrų muziejaus specialistams“, – teigė E.Paplauskis.
Pajūrio reginio parko darbuotojai pripažino, kad jie yra bejėgiai prieš palaidus šunis.
„Nei aš pagauti tokį šunį galėčiau, nei nušauti“, – tvirtino ekologas.
Komentaras
Jurgita Gustaitienė
Gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė
Išvydus miške sulaukėjusius šunis, nederėtų bėgti. Tokie šunys bijo žmogaus, jie slėpsis ir vengs kontakto. Tačiau išvydus Stafordšyro bulterjerą, sunku prognozuoti, kaip jis elgsis. Jei jis dalyvauja garsiosiose Klaipėdos šunų kovose, jis tikrai puls. Jei šuo orientuotas į gyvūną, jis puls šunelį su kuriuo išėjote pasivaikščioti. Manau, kad gyventojai tikrai būtų pastebėję ir pasiskundę, jei apylinkėse būtų išvydę sulaukėjusių šunų gaują. Todėl, manau, jei avys buvo tik papjautos, tačiau neišdraskytos – kažkas tiesiog leido šuniui pasitreniruoti. Panašu, kad su koviniais šunimis kažkas pasidarbavo ir rezervate. Jei tai būtų laukinių šunų darbas, avys būtų apėstos. Mano manymu, viskas priklauso ne nuo šuns ir jo veislės, o nuo žmogaus. Kitą kartą baisu žmogų sutikti, o ne šunį. Mūsų pastebėjimais, kas antras Stafordšyro bulterjerus laikantis asmuo praeityje yra turėjęs problemų su teisėsauga. Kokį šunį augini, toks pats ir esi. Agresyvių šunų registracijos tvarka visoje šalyje galioja jau 8 metus, tačiau nuostabu, kad Klaipėda, kuri yra agresyvių šunų augintojų lopšys, iki šiol neturi patvirtintos tvarkos, kaip juos reikia registruoti. Įsigijęs tokį šunį padorus pilietis galėtų Klaipėdos savivaldybę paduoti į teismą. Nes ši nesudaro jam galimybės laikytis įstatymų. Ir jis laimėtų. Toks atvejis jau buvo Alytuje.
