Atokesniuose sostinės rajonuose parduodami butai bei kotedžai vilioja pirkėjus žaluma ir šalia ošiančiais medžiais. Tačiau besiplečiant miestui gyvenamieji namai atsiranda ten, kur iki šiol ilgus metus darbavosi biochemijos mokslininkai ar įmonės. Tuomet taip traukusi žaluma gali pakvipti visai ne gamtiniais kvapais.
Žalioji sala – biochemijos laboratorijų apsuptyje
GRYNAS.lt žurnalistai kalbėjosi su Fizikų gatvėje, naujos statybos name gyvenančiu Mariumi Liminovičiumi. Vyras tikino, jog jau nuo vasaros pradžios savo gyvenvietėje vakarais jaučia aitrų, lyg medicininių ar cheminių medžiagų kvapą.
„Įtariamųjų“ keisto kvapo šaltinių iš pradžių buvo daug: netoli naujosios „Bajorų kalvų“ gyvenvietės Kairiūkščio gatvėje yra įsikūręs Vilniaus universiteto dermatovenerologijos centras, netoliese esančiame Molėtų plente - vaistus gaminančios įmonės „Sicor Biotech“ gamybinės patalpos bei biologinius reagentus gaminanti kompanija „Valentis“, priešais esančioje Mokslininkų gatvėje - Vilniaus universiteto biochemijos instituto sandėlys.
„Iš pradžių manėme, kad galbūt iš ligoninės sandėlyje laikomų vaistų sklinda toks kvapas. Tačiau pabendravau su ten dirbančiais pažįstamais medikais ir jie paaiškino, jog visi vaistai laikomi sandariai. Be to, jų kiekiai yra kitokie, nei laboratoriniams tyrimams ar gamybai reikiamų chemikalų, - pasakojo M. Liminovičius. - Su biochemijos kompanijomis taip pat pasikalbėjome – kaimynai turėjo ten dirbančių draugų. Reagentus šios kompanijos labai saugo, nes jie yra brangūs ir naudojami labai mažais kiekiais. Galiausiai nusprendėme pasivažinėti po savo rajoną ir aptikome kvapo šaltinį – tai Mokslininkų gatvėje 16 esantis chemikalų sandėlis. Šalia darbavosi žmogus, jį pradėjau kamantinėti. Darbuotojas pripažino, kad tai yra Vilniaus universiteto biochemijos instituto sandėliai ir juose įrengta speciali ventiliacija. Per dieną saugykloje prisikaupia chemikalų garų, tuomet atėjęs sandėlininkas iš pradžių įjungia ventiliaciją, kad būtų ištraukti susikaupę garai. Visur ant durų uždėti sprogių, aitrių medžiagų ir pavojingų gamtai medžiagų ženklai.“
Didžiausias nerimas – dėl smalsuolių vaikų
„Bajorų kalvų“ gyventojas pastebėjo, jog sandėliai nėra saugomi, o ventiliacijos mygtukai įrengti iš lauko pusės – kad susikaupusį medžiagų koncentratą būtų galima ištraukti dar neįėjus į patalpą. Gyventojas nerimavo dėl smalsių vaikų, kurie, važinėdamiesi po rajoną, gali pamėginti paspaudyti ir sandėlio mygtukus.
Pirmajame name Fizikų gatvėje gyvenantis Marius tvirtino, jog kvapas anksčiau buvo jaučiamas tik vakarais, o pastaruoju metu jį galima užuosti ir dieną. Pietauti grįžęs vyras tikino, jog kvapą jaučia netgi pokalbio su žurnalistais metu.
Biochemijos instituto direktorius mano, jog kalta kanalizacija
Vilniaus universiteto biochemijos instituto direktorius prof. habil. dr. Valdas Laurinavičius tikino, jog kvapo priežastis – tikrai ne instituto sandėliai. Tačiau mokslininkas neneigė, jog kvapas kartais pasklinda. Tačiau tai jokiu būdu nėra nuodingos ar sveikatai pavojingos medžiagos. Iki tol, kol aplink nebuvo pastatyti gyvenamieji namai – nebuvo ir konfliktų.
„Sandėliuose visos medžiagos, prietaisai ir darbo priemonės laikomos uždarytos. Jeigu sklinda kokie nors kvapai – dėl šios problemos pas mane jau lankėsi gyventojai – gali būti, jog jie sklinda iš kanalizacijos, - svarstė Biochemijos instituto direktorius, prof. habil. dr. Valdas Laurinavičius. - Mes šioje vietoje esame įsikūrę seniai. Kanalizacija gali prisigerti įvairių medžiagų, o šiuo metu dar ir tiesiamas naujas kelias. Statybininkai atidaro ir uždaro vamzdžius, gali juos užkimšti, ar atkimšti. Tuomet gali pasklisti nemalonus kvapas. Gali būti, kad kas nors kažką gamina – juk rajone yra ir chemijos institutas, ir privačios kompanijos. Mūsų institute dabar – visi atostogauja iki rugsėjo.“
Gyventojas Marius Liminovičius tikina gebantis atskirti kanalizacijos dvoką nuo aitrių medžiagų kvapo. Vyras teigia jau „išuostęs“ visus galimus kvapo šaltinius, apėjęs kanalizacijas ir yra įsitikinęs, jog jis sklinda iš instituto sandėlio.
„Visos patalpos turi ventiliaciją į lauką“
Biochemijos instituto direktoriaus teigimu, mokslininkai perka tik tiek medžiagų, kiek jų reikia konkrečiam eksperimentui, nes dideliems kiekiams tiesiog nėra lėšų. Žinoma, dalis nesunaudotų medžiagų laikomi ventiliuojamuose sandėliuose.
„Visos patalpos turi ventiliaciją iš patalpos į lauką! - gyventojo pasipiktinimu stebėjosi habilituotas daktaras. - O patalpose, kuriose jau dirbame su reagentais, stovi vadinamosios „gaudyklės“. Tai – skysto azoto rezervuarai, kuriuose sušąla viskas, kas gali sušalti. Ir nors jie labai brangūs, juos naudojame, iš patalpos išeina tik švarus oras.“
Sieros dariniai organizmui nepavojingi
Direktorius taip pat tikino, jog kokie nors sieros dariniai yra nepavojingi žmogui, tačiau smirda nemaloniai. Tačiau tokius darinius gamina netgi pats žmogaus organizmas, taigi tyrimams naudojamais kiekiais apsinuodyti neįmanoma.
„Dirbu šiame instituto miestelyje nuo pat jo įsikūrimo pradžios. Ir dirbu laboratorijose. Kaip matote esu ir gyvas, ir sveikas, 62 metų. Mūsų institute nėra nieko, kas būtų pavojinga sveikatai. Jei jau dirbama su sveikatai pavojingomis medžiagomis, tai daroma specialiose dėžėse ir dirbama su miligraminiais kiekiais. Galvojate mūsų nedomina pačių sveikata? Juk mes čia nuolat dirbame, - tikino Valdas Laurinavičius.
Smirda – vadinasi, kenkia sveikatai
Mokslininkas svarstė, jog biochemija nesidomintis žmogus nusprendžia, kad kuo labiau smirda medžiaga – tuo ji labiau kenkia sveikatai.
Į institucijų užklausas atsakinėja automatiškai
„Turime tokį vieną gyventoją, kuris pasidaro veiklus kaip tik per pilnatį, - ironizavo mokslininkas. - Tuomet skrieja raštai iš įvairiausių institucijų – Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybės saugumo departamento... Visiems atrašome, paaiškiname, ką ir kaip gaminame, kuo užsiimame. Po mėnesio – vėl tie patys raštai, dėl gyventojo skundų. Vėl formaliai atrašome. Galiausiai tai tapo rutina. Tačiau džiaugiamės, jog mėnesis būna gana ramus – iki vėl užeis pilnatis...“
Baigdamas pokalbį direktorius Valdas Laurinavičius jau rimtai patikina, jog institute lankėsi ir darbo zonos oro tikrinimo tarnybos, gauti šių tyrėjų aktai bei išvados. Čia laikomi ir visų projektams reikalingų medžiagų pirkimo žurnalai.
„Bajorų kalvose“ tradiciniai teršalai normų neviršija
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas tikino, jog jų skyrius įvertina tik trylikos Europos sąjungoje nustatytų teršalų normas. Tai – kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas, sunkieji metalai, benzenas ir kitos medžiagos. Tačiau šių, vadinamųjų standartinių teršalų kiekiai, „Bajorų kalvų“ gyvenvietėje pagal automatinės stoties matavimo duomenis neviršija nustatytų normų.
„Gali būti kokie nors vaistų ar cheminiai tyrimai, tačiau tai – didelė specifika. Tokioms medžiagoms ištirti reikia išsamių ir brangių atskirų tyrimų. Specifinės medžiagos net neturės jokių nustatytų sveikatingumo normų“, - teigė D. Perkauskas.
Ar labai smirda? - ištyrimui reikia komisijos
D. Perkauskas atskleidė, jog gyventojai neskiria pavojingų sveikatai ir tiesiog nemaloniai smirdančių medžiagų. Gauta net skundų, jog toje vietoje sklinda radioaktyvios medžiagos. Tai skyriaus vedėjas vadina sveiku protu nesuvokiamais nusiskundimais. Aplinkos apsaugos institucijos gausybės skundų sulaukia ir iš Lazdynų, kur vasaros metu smirda vandenvalos įrengimai. Tirti, ar kvapas gyvenvietėse viršija vadinamąjį „kvapo slenkstį“, kuomet nutariama, jog reikia imtis veiksmų, turi būti sudaroma speciali penkių asmenų komisija.
„Jei kvapas silpnesnis, nei nustatyta sveikatingumo normose, tai reiškia diskomfortą, o ne pavojų sveikatai. Kvapą jaučiame jau prie dešimt kartų mažesnės koncentracijos, lyginant su kiekiu, kuris būtų pavojingas, - teigė D. Perkauskas. - Tais reikalais rūpinasi sveikatos ministerija. „Bajorų kalvos“ yra ant kalniuko, ten neretai pučia vėjas, ne kokioje duobėje, kaip senamiestis ar Žvėrynas, ne prie didžiulių transporto srautų. Ten gali būti tik vietinės specifikos problema, kokios nors organinės medžiagos.“
Šiuo metu „Bajorų kalvų“ gyventojai nekantraudami laukia Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistų vizito.
