Kalbant apie klimato kaitą įrodančius reiškinius, sutarti dažnai yra labai sunku. Dauguma mokslininkų, ir ne tik jie, kalba apie pokyčius vandenynuose ir jūrose bei ragina imtis priemonių, kurios užkirstų kelią galimoms pasekmėms. Kiti ramina visuomenę, sakydami, jog nėra reikalo kelti panikos. Tad, kaip yra iš tikrųjų? Kyla vandens lygis, ar ne?
Nekelkime panikos?
Pasak švedų geologo ir fiziko dr. Nilso - Axelo Mörnerio, buvusio INQUA tarptautinės komisijos dėl vandens lygio pasikeitimo pirmininko, kalbos apie kylantį vandenyno lygį yra ne ką daugiau, o tik dar viena gasdinanti istorija.
Mokslininkas, daugiau negu 35 metus tyrinėjantis jūrų lygio pasaulyje pasikeitimus, teigia, jog nepaisant svyravimų į abi puses, vandens lygis jūrose ir vandenynuose nekyla. ,,Per pusė amžiaus nepastebėjome tokios tendencijos. Vandens lygis jūrose nepakilo per pastaruosius 50 metų. Tad jeigu artimiausiu metu ir bus kokie pasiketimai, tai per šį amžių vandens lygis galėtų pakilti arba nusekti ne daugiau 10 cm”, - interviu ,, The Daily Telegraph” teigė dr. Nilsas - Axelis Mörneris.
Kaip įrodymus savo kalboms pagrįsti jis pateikia fizikos dėsnius – (pvz. ledui ištirpinti reikia latentinės šilumos) ir kritikuoja kompiuterinius modelius. Mokslininko teigimu, spėjimai apie jūrų lygio kilimą yra pagrįsti kompiuterinių modelių sukurtomis prognozėmis, tuo tarpu, pats dr. Nilsas - Axelis Mörneris savo tyrimus atlieka ,,stebėdamas realiame pasaulyje vykstančius pokyčius”, o ne remdamasis kompiuterine technika.
VU Hidrologijos ir meteorologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis akcentuoja, jog taip drąsiai prieštarauti daugybės klimato tyrimų centruose dirbančių mokslininkų ir palydovinės technikos pagalba nustatytai tendencijai reikia turėti labai rimtų įrodymų. ,,Yra daug investuojama į naujas, pažangias technologijas ir teigti, kad aš ten vaikščiodamas su matuokliu geriau pamatuoju, manau, nėra labai teisinga”,- sako klimatologas.
Ar yra pagrindo abejoti pažangių palydovinių tyrimų duomenimis? Nejaugi paprastas matuoklis gali tiksliau nustatyti globalias tendencijas?
Klimatologės dr. Audronės Galvonaitės nuomone, tiek mokslininkai, pasitikintys technologijomis, tiek mokslininkai, kurie remiasi tradiciniais vandens lygio matavimo metodais, yra savaip teisūs.
,,Viskas priklauso nuo to, kokiais modeliais mes naudosimės ir kokias kraštines sąlygas mes įvesime į tuos modelius. Jeigu paimsime teorinius duomenis ir juos įdėsime į modelius, tai gausime specifines išvadas – prognozes. Tačiau, jeigu mes paimsime realius stebėjimus, tai ir gausime tikroviškesnį vaizdą. Beto, netgi šie prognostiniai klimato modeliai negali būti garantuotai teisingi, nes gamta, tai – dinamika, procesas. Sąlygos greitai keičiasi, todėl negalime įvertinti gamtos visu šimtu procentų.
Tarkime, vakar mūsų sukurtas modelis ir buvo teisingas, tačiau mes galėjome nenumatyti, kad greitu metu įvyks vulkano išsiveržimas ar žemės drebėjimas, o šie procesai iškreips visą mūsų modelį ir jis jau nebebus teisingas. Taigi, dabar jau sudarinėjami netgi ne modeliai, bet vadinamieji klimato kaitos scenarijai su daugybe sąlygų”, - sako klimatologė.
Vandens lygis nors ir netolygiai, tačiau kyla
Kas lemia vandens lygio pokyčius?
Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje paaiškinama, kokie faktoriai lemia tai, jog kyla pasaulinio vandenyno lygis:
- Naudojamas gruntinis vanduo
- Upių nuotėkio pokyčiai
- Vandenynų cirkuliacijos pokyčiai pvz. stiprėjantis bangavimas
- Kontinentinių ledynų tirpimas
- Vandenų pokyčiai dėl augančios temperatūros (terminis plėtimasis)
- Tektoniai judesiai
- Ir kt.
,,Jeigu ištirps ledas, esantis kalnų masyvuose, Grenlandijoje, amžino įšalo zonose ir Antarktidoje, ne Arktyje, o būtent Antarktidoje, kur atskyla galingi ledo luitai, tai visa tai, iš tikrųjų, vandens lygį pakels stipriai. Tirpsmas jau dabar iš lėto vyksta”, - pabrėžia klimatologė dr. A. Galvonaitė.
Kaip vandens lygio pakitimai išmatuojami?
Visgi, įdomu yra išsiaiškinti, kaip vykdoma vandens lygio stebėsena. Kokios priemonės yra taikomos ir kaip nustatomos tendencijos?
Įvairiose Žemės planetos vietose vandens lygis kinta nevienodai, tačiau pačiu faktu, kad vanduo kyla mokslininkai neabejoja. Naujausi tyrimai atliekami, taikant palydovinę altimetriją. Jau keli dešimtmečiai leidžiami specialūs palydovai, kurie atlieka matavimus iš kosmoso. Šiuo metu skrieja palydovas ,,Topex”.
Palydovai skraido neseniai, taigi, ankstesnieji matavimai buvo atliekami daugiausiai hidrologiniais metodais – jūrų, vandenynų pakrantėse buvo matuojamas vandens lygis. Tokios stotys egzistuoja praktiškai kiekvienoje jūrinėje šalyje, jos veikia jau 200 – 300 metų. Vandens lygio matavimai, kuriuos atlieka žmogus yra tik toje, konkrečioje jūros ar vandenyno vietoje, tuo tarpu palydoviniai matavimai apima visą Žemės rutulį. ,,Tai yra milžiniški duomenų kiekiai. Reikia atlikti daugybę skaičiavimų. Taigi, vienam tyrėjui, ar mažai jų grupei, toks duomenų kiekis gali būti net sunkiai įkandamas. O tik atlikus visus skaičiavimus galima nustatyti globalias tendencijas,”- teigia prof. A. Bukantis.
Dr. Audronė Galvonaitė pabrėžia, kad visų pirma, yra svarbu žinoti, su kuo ir kaip vandens lygis yra matuojamas. Ar prietaisas yra patikrintas, ar mokslininkas kiekvieną kartą matuodamas atsistoja toje pačioje vietoje, ar vandens lygis matuojamas bangavimo metu, ar ne. Ginčai gali būti begaliniai.
Klimatologas prof. A. Bukantis atkreipia dėmesį, jog yra įvertinami ir litosferos plokščių vertikalieji judesiai, kadangi matuokliai gali nusileisti giliau ne dėl to, kad vandens lygis pakilo, o dėl to, kad litosferos plokštė grimzta. Visos šios sąlygos yra įvertinamos ir tik tuomet padaromos išvados. ,,O išvados yra tokios – nuo XX amžiaus pradžios pasaulinis vandens lygis pakilo 17 cm”,- sako prof. A. Bukantis.
Remiantis palydovų surinktais duomenimis, matoma, jog vandenyno lygis (pastaruosius 20 metų) per metus pakyla po 3,2 mm. Išimtis yra 2010 – ieji metai, kuomet pasaulinio vandenyno lygis sumažėjo 6 mm. Kas lėmė šį pokytį? Kolorado (JAV) universiteto mokslininkai aiškina, jog vandens lygio nukritimas yra susijęs su El Niño cirkuliacinio reiškinio pasikeitimo į La Niña sąlygomis Ramiajame vandenyne. El Niño vadinamas necikliškas Ramiojo vandenyno rytinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas. Konkrečiai El Niño susijęs su vandenyno paviršiaus atšilimu, o La Niña – su atšalimu.
,,Kiekvienais metais dideli kiekiai vandens išgaruoja iš vandenyno. Dažniausiai beveik toks pats kiekis tuoj pat sugrįžta atgal lietaus pavidalu, tačiau dalis išlyja ne atgal į vandenyną, bet virš sausumos. 2010–aisiais žemynai gavo neįprastai didelę papildomą dozę lietaus. Tiek daug, kad pasaulinis vandenynų lygis nukrito tą pusę centimetro”, - NASA ataskaitoje teigia Carmen Boening, JPL (Kalifornijos technologijos institutas) vandenynus ir klimatą tyrinėjanti mokslininkė.
Pasak mokslininkų, tai – tik laikina situacija,. Taigi, prognozuojama, jog artimiausiu metu pasaulinis vandens lygis ir vėl toliau kils.
Pasaulinio vandenynų ir jūrų vandens lygio matavimas yra sudėtingas procesas, kuriame reikia derinti daugybę technologijų. Kyla vandens lygis, ar ne? Tarp mokslininkų šia tema netyla ginčai.
Skaitytojas gali rinktis, ar tikėti pavienėmis, skandalingomis išvadomis, ar daugumos mokslininkų nuomone ir pažangiais palydoviniais matavimais patvirtintomis išvadomis. Faktas akivaizdus – nuo XX amžiaus pradžios pasaulinis vandens lygis pakilo 17 cm. Turbūt nėra tikslinga ginčytis, tikslingiau yra imtis prevencinių priemonių, kurios laiku apsaugotų nuo galimų pasekmių. Juk atsarga gėdos nedaro.
Daugiau informacijos:
Dr. N. A. Mörnerio pranešimas apie vandens lygio kilimą aplink Maldyvų salas ,,There is no alarming sea level rise!”
Pasaulinio vandens lygio vandenynuose ir jūrose stebėsena.
