Nors ir sunkiai pripažįstama, tačiau pastebėta aiški tendencija, kad plečiantis Klaipėdos uostui, nyksta Kuršių marių žvejai.
Pamario kaimai – be žvejų
Šiuo metu Drevernoje, kuri yra maždaug už 15 kilometrų nuo Klaipėdos uosto, neliko nė vienos žvejybos įmonės. Prieš kelerius metus čia dar veikė šešios žvejų bendrovės.
Buvę žvejai tikina, kad nebėra prasmės žvejoti. Iš jūros plūstantis sūrus vanduo nuginė gėlavandenes žuvis į Kuršių marių į Kaliningrado srities vandenis.
Buvę Drevernos žvejai užsiima turistų plukdymu ir pramogine žūkle. Prisimindami, kad per naktį „prisemdavo“ po tris laivus žuvų, žvejai keiksnoja uostą, kad šis atėmė iš jų dešimtmečius maitinusį tradicinį žvejybos verslą.
Konstatuojama, kad sūraus vandens žuvys strimelės jau gaudomos ne tik ties Dreverna, bet ir ties Preila. Kuršių mariose prisiveisė jūros raudondumblių, kurie užneša tinklus. Žvejai ne vienerius metus mina įvairių institucijų slenksčius ir reikalauja kompensacijų dėl sumenkusių laimikių.
Apie tai, kad plečiant uostą sūrus vanduo skverbiasi į Kuršių marias, kalbama jau nuo tada, kai beveik prieš tris dešimtmečius Klaipėdos uoste atidaryta Tarptautinė jūrų perkėla.
Intensyvus uosto gilinimas Klaipėdoje vyksta nuo 2001 metų. Per tą laiką iškasta per 6 mln. kubinių metrų grunto. Gyliai padidėjo nuo 11 iki 14,5-15 metrų.
Kaskart prieš gilinant uostą, mokslininkai pateikia priemonių planą, kaip turėtų būti sulaikomas sūraus vandens plūdimas iš jūros į Kuršių marias ir lėtinamas vandens ištekėjimas iš Kuršių marių.
Ilgiausią laiko tarpą vanduo teka iš Kuršių marių į jūrą. Atvirkštinis procesas prasideda jūroje siaučiant audroms.
Geologijos ir geografijos instituto Jūros tyrimų skyriaus vadovas Kęstutis Jokšas netgi mano, kad laivybos kanale gylį padidinus iki 14 metrų, kai kuriais atvejais druskingas vanduo labiau užsilaiko uoste, o ties Kaulės Nugara po gilinimo susidaręs slenkstis nepraleidžia sūraus vandens į Kuršių marias.
Nauji gilinimai
Netrukus Danijos kompanija „Rhode Nielsen“ pradės laivybos kanalo tobulinimo procesą. Iš pradžių uoste už 20,7 mln. litų bus iškasta per 450 tūkst. kubinių metrų grunto.
Jau baigiasi konkursinės procedūros ir dėl didžiojo uosto gilinimo proceso. Jo metu uosto dalis nuo Danės upės žiočių iki Jūrų perkėlos bus pagilinta nuo 13 iki 14,5 metro. Skaičiuojamoji šių darbų vertė buvo 157 mln. litų.
Gilinimo proceso metu bus iškasta per keturis milijonus kubinių metrų.
Gilinimo procesus uostuose skatina ir ES, kuri skiria iki 85 proc. finansavimo.
Prieš keletą metų mokslinėse konferencijose aptarinėjant tolesnį Klaipėdos uosto gilinimą, Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vedėjas, profesorius Brunonas Gailiušis tikino, kad gilinimas įmanomas tik ties Kuršių nerijos krantu įrengiant papildomas vandens nutekėjimą stabdančias kliūtis.
Dabar prieš imantis gilinimo, jokių „standžių“ ties Kuršių nerija nenumatyta. Vandens tėkmę stabdančiomis kliūtimis laikomi nauji, dabar statomi Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bei „Begos“ pirsai, į kanalo pusę ištęstos „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo krantinės.
Gylis – iki 16 metrų
Dabar numatomi gilinimai Klaipėdos uoste – ne paskutiniai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas prabilo apie uosto gilinimą iki 16 metrų. Jo teigimu, Uosto direkcija bandys inicijuoti studijas ir tyrimus, kurie leistų bent dalyje kanalo turėti iki 16 metrų gylį. Į Klaipėdą galėtų atplaukti laivai su grimzle iki 15 metrų.
Šiuo metu Klaipėdos uoste nėra nė vienos krantinės, prie kurios būtų galima išgilinti iki 16 metrų. To daryti neleistų per sekliai sukalti uosto krantinių įlaidai. Pastaraisiais metais krantinės buvo statomos taip, kad gilinimas prie jų būtų įmanomas iki 14 metrų.
E.Gentvilo teigimu, statant naujas krantines, reikėtų pradėti galvoti apie tai, kad prie jų galėtų būti iki 16 metrų gyliai.
„Sukalsime ilgesnius įlaidus, pasiruošime didesniam gyliui ir lauksime laikų, kai bus galima gilinti iki 16 metrų“, – tikino E.Gentvilas.
Gilinimas iki 16 metrų neįvyks per porą metų. Dar numatyta 2013 metais pradėti gilinti Malkų įlanką nuo 11,5 iki 13 metrų.
Apie 16 metrų gylį dalyje Klaipėdos uosto būtų galima pradėti galvoti nuo 2015 metų. Tam tikimasi gauti ir ES paramą iš 2014-2020 metų programų.
Ar 16 metrų gyliai Klaipėdos uoste būtų paskutiniai? Kol kas sunku apie tai kalbėti. Bent kaimyniniuose Ventspilio, Talino, Gdansko uostuose yra kelios krantinės, kur gylis – 17 ir net 18 metrų.
Nori ir platesnio kanalo
Tuo pat metu diskutuojama ir apie dvipusį laivų eismą Klaipėdos uoste. Uostas taptų tarsi automagistralė.
Keliami klausimai, ar dėl naujai statomų į uosto akvatorijos pusę ištemptų pirsų ateityje bus įmanoma Klaipėdos uoste įrengti dvipusį laivų eismą.
Po uosto gilinimo ir laivybos kanalo platinimo nuo 120 iki 150 metrų, siauriausia vieta taps ties Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo pirsu. Nuo jo iki laivybos kanalo krašto liks 63 metrai. Įvertinus tai, kad prie pirsų stovės laivas, atstumas nuo jų iki kanalo liks apie 50 metrų.
Kita siaura vieta – ties naujai statomu „Begos“ pirsu. Jis nuo laivybos kanalo krašto bus nutolęs 74 metrus.
Uosto pietinė dalis, įskaitant „Klaipėdos Smeltę“, „Begą“, „Birių krovinių terminalą“, „Klaipėdos konteinerių terminalą“, „Vakarų krovą“ ir kitas mažesnes krovos bendroves tampa dominuojanti uoste. Šiemet šioje uosto dalyje bus kraunama per 55 proc. visų uosto krovinių.
„Mums vis aktualesniu tampa ne tik kanalo gilinimas, bet ir jo platinimas iki 200, 220 ar net 250 metrų, kad vienu metu kanale galėtų plaukti du laivai“, - akcentavo „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška.
Planuojama, kad plečiantis „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalui prie jo atplauks ne tik 300 metrų ilgio transatlantiniai konteinervežiai, bet ir daugės 210–230 metrų ilgio fiderinių laivų.
Siekiant įvesti dvigubą eismą, kanalo plotis priklauso nuo laivų dydžių. Kad galėtų vykti dvipusis eismas, kanalo plotis turi būti ne mažesnis, kaip penki laivų korpusai. 220 metrų ilgio laivo plotis būna per 30 metrų, 300 metrų ilgio – iki 45 metrų. Pavyzdžiui, 303 metrų ilgio konteinervežis „MSC Marianna“ yra 40 metrų pločio ir 14,5 metrų maksimalios gramzdos, o „MSC Matilde“ – 294 metrų ilgio, 32 metrų pločio ir 13,5 metro gramzdos. Pastarasis laivas praėjusią savaitę lankėsi Klaipėdos uoste.
Problemos dėl „automagistralės“
Klaipėdos uosto vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis teigė, kad dabartiniai pirsai netrukdytų praplėsti laivybos kanalą iki 180 metrų.
Didžiausią naudą suteiktų kanalo plotis iki 220 ar net 250 metrų. Tai būtų įmanoma padaryti tik sukalus palei Kuršių neriją apsauginę sienelę, kuri sulaikytų grunto slinkimą.
Jei pietinėje uosto dalyje įmanomas dvigubas laivų eismas, uosto vartuose to padaryti neįmanoma be naujos itin brangiai kainuosiančios vartų rekonstrukcijos. Prie uosto vartų yra ir du sudėtingi vingiai, kuriuos tektų tiesinti.
Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža baiminasi, kad uoste padidėjus laivų eismo intensyvumui ties uosto vartais nesusidarytų „butelio kakliukas“, kuris trukdytų KLASCO veiklai. Jo teigimu, Klaipėdos uoste daugės jūrų keltų, kuriems plaukiant, kiti laivai turės laukti, todėl būtina galvoti ir apie uosto vartų platinimą.
Jau dabar teoriškai Klaipėdos uoste yra galimas dvipusis eismas. Kanale kartais plaukia du mažesni laivai. Numatytos net trys vietos, kur laivai gali prasilenkti. Tačiau realiai tomis pralankomis nesinaudojama.
Gali būti, kad netrukus bus užsakyta dar viena studija, kuri išanalizuos, kaip uoste suintensyvinti laivų eismą. To reikia, kad uostas turėtų aiškią viziją, kokia laivyba bus po 10 ar 20 metų. Dabartinio uosto veiklos studiją 2004 metais atlikusi Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra prognozavo, kad nuo 2017 metų, kai Klaipėdos uostas kraus 34 mln. tonų krovinių, nebepajėgs priimti visų į jį atplaukiančių laivų. Prognozės nepasitvirtino. Šiemet uostas taikosi į 36 mln. tonų metinę krovą ir kol kas nejaučia jokių problemų dėl laivų priėmimo.
E.Gentvilas mano, kad neišsemti rezervai intensyvinant laivybą yra ir krovos proceso spartinimas. Kartais kol forminami išplaukimo dokumentai, pakrautas laivas stovi net kelias valandas.
