Apsiniaukęs dangus bei vėsesnis oras žada artėjantį grybų sezoną. Miškininkai jo laukia su nerimu, nes nemaža dalis iš miestų po Lietuvos miškus pasklidusių grybautojų urėdijoms palieka kalnus šiukšlių ir mašinų ratais išartas samanas.
Miškininkai perspėja, kad nors jie pirmiausia stengiasi su pažeidėjais kalbėti gražiuoju, paprašo susirinkti šiukšles ar patraukti automobilį, jų kantrybė turi ribas.
Į mišką – pilna pintine
„Tokios bėdos - kasmetinės ir įprastos, laimei, kol kas miškuose pasirodė tik voveraitės, tai ir grybautojų masiškai dar neatvažiuoja. Bet jau kai pasirodys baravykai, tai žmonių bus labai daug – pas mus suvažiuoja visi miestiečiai, visas Vilniaus kraštas, - teigė Šalčininkų miškų urėdas Ramūnas Lukoševičius. – Žmonės atvažiuoja į mišką pilna pintine ir išvažiuoja pilna. Iš pradžių būna prisikrovę šiukšlių, atvažiavę jas iškrauna ir tuomet eina grybauti. Šiukšlės, teisybė, maišuose, bet tuos maišus ištampo laukiniai žvėrys, lapės. Net stebimės – žmonės važiuoja atsipalaiduoti ir į tą pačią vietą veža šiukšles.“
R. Lukoševičius tikino, kad tokius šiukšlintojus pačiupti „už rankos“ – sudėtinga, todėl miškininkai dažniau stengiasi tiesiog paprašyti, kad grybautojai susitvarkytų.
Urėdas taip pat tvirtina, jog kiek toliau nuo kelio statomi automobiliai didelės žalos nepadaro. Labiau miškui kenkia tie vairuotojai, kurie čia atvažiuoja būtent pasivažinėti.
Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas džiaugėsi, jog Valkininkai yra kiek toliau nuo didžiųjų Lietuvos miestų, todėl situacija šioje urėdijoje nebūna kritinė. Miškininkas pasidžiaugė, jog žmonės pamažu tampa supratingesni – kadangi gyventojams bet kokiu atveju tenka mokėti už atliekų išvežimą, idėja palikti šiukšles miške jiems kyla vis rečiau. Šiukšlių grybavimo sezono metu pagausėja tik įrengtose aikštelėse.
Iš pradžių – gražiuoju, vėliau - bauda
Vertinant grybautojų statomus automobilius A. Strazdas išskiria piktybinius ir paprastus grybautojus. „Baudžiame tuos, kurie įvažiuoja giliau į mišką, vos ne prie pat grybo. Na o tuos, kurie pastato automobilius šalia kelio, ant miško paklotės - perspėjame. Vis vien reikia tuos automobilius statyti šalikelėje, kad kiti galėtų keliu pravažiuoti. Todėl tą teritoriją dar vertiname kaip kelio zoną,“ - teigė Valkininkų urėdas.
Valkininkų ir Šalčininkų miškininkai patvirtino, jog pagal galiojančius teisės aktus ir už miško paklotės naikinimą (priklausomai nuo to, kelinta kartą padaromas pažeidimas ir koks jo mastas), ir už šiukšlinimą miškuose gresia nuo 50 iki 200 litų bauda. Pareigūnai baudžiami griežčiau - iki 600 litų bauda.
Už didelį pavojingų atliekų kiekį, paliktą miške, galima užsitraukti net iki 30 tūkstančių litų atsakomybę.
Šalčininkų urėdija šiais metais pinigine bauda už šiukšlinimą kol kas nubaudė tik vieną asmenį.
Šiukšlės visur, kur įmanoma privažiuoti
Ignalinos miškų urėdas Alfredas Aškelėnas ilgai nesvarstė paklaustas apie grybautojų keliamas problemas: „Taip, tikrai turim bėdų. Juk mūsų urėdija yra dalis Aukštaitijos nacionalinio parko. Ten yra sengirė, kurioje apskritai draudžiama lankytis, tačiau žmonės ne tik išverčia paklotę, tačiau ir palieka daugybę šiukšlių. Poilsiautojai šiukšles palieka paežerėse, o štai grybautojai – visur, kur tik privažiuoja. Jei žmonės įsideda ką nors pavalgyti – beveik garantija, jog buteliai ir popieriai liks toj vietoje, kur stovėjo jų automobilis.“
A. Aškelėnas teigia, jog miškininkai stengiasi su atvykėliais sutarti gražiuoju, tačiau neretai paprašyti susitvarkyti jie įsižeidžia, neva šiukšlės „ne mano“. O įrodyti, kad iš tiesų šiukšlių „savininkas“ – labai sunku.
Ignalinos urėdas prisimena ir gausybę bėdų su nedrausmingais vairuotojais, kurie patys puikiai suvokia, jog važiuoja į draudžiamą teritoriją. „Dar nuo tarybinių laikų – ir ženklus statome, ir užkardus arba net įkasame į žemę kuoliukus. Randame nuimtus, išverstus arba nupjaustytus. Dar ačiū Dievui, kad Ignalinos krašte grybai nedygsta intensyviai. Nors kai būna voveraičių, jas „renka“ netgi su grėbliais. Išverčia visas samanas ir sugadina miško paklotę,“ – guodėsi A. Aškelėnas.
