Sosnovskio barštis kaip silosinis augalas pradėtas auginti Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje 1947 m. Lietuvoje manyta, kad iš nereiklaus priežiūrai barščio bitės prineš daug medaus, bus galima pagaminti daug siloso. Tik vėliau susigriebta, kad Sosnovskio barštis žmonėms sukelia alergiją, smarkiai nudegina odą, silosu šeriamos karvės duoda neskanų pieną ir dažnai patiria persileidimą, o bitės apskritai nelanko šių augalų.
Gyvybingas augalas
Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi Manden. ) – daugiametis, žolinis, monokarpinis (peržydėjęs ir subrandinęs sėklas nunyksta) augalas. Stiebas status nuo 3 iki 5 m aukščio, nelygus, išvagotas, apaugęs ilgais plaukeliais. Lapai trilapiškai plunksniški, dideli – iki 50–60 cm skersmens. Turi labai stiprią šaknų sistemą.
Liemeninė šaknis į žemę įsiskverbia iki 40–60 cm,
jos skersmuo siekia 10 cm. Tokios šaknys gerai aprūpina augalą maisto medžiagomis, jos gajos išlieka net 13 metų. Žiedynas – iki 0,5 m skersmens sudėtinis skėtis, sudarytas iš 30–150 paprastų žiedynų, o vienas augalas suformuoja 6–8 žiedynus. Žydi liepą–rugsėjį. Sėklas barščiai barsto nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pabaigos (iš centrinių skėčių) arba vėliau – iki gruodžio mėnesio (iš šalutinių skėčių). Augalas subrandina iki 20 000 sėklų, o itin stambus – daugiau kaip 100 000 sėklų. Jos pasklinda maždaug 4 m spinduliu. Pirmais metais išdygę augalai auga gana lėtai, antrais ir trečiais – jau gana sparčiai. Jei sąlygos palankios, žydi 4–5 metų.
Pastebėta ir dar viena savybė, kurią botanikai vadina „sėklų banku“, t. y apie 95 proc. nukritusių sėklų kaupiasi dirvožemio viršutiniame sluoksnyje (5 cm) ir dauguma jų išlieka gyvybingos. Nebūtinai visos sudygsta jau pirmą pavasarį. Dalis jų lieka ramybės būsenoje ir atgyja tik po dvejų metų.
Augalas labai gyvybingas, net keliolika kartų nupjovus nesunyksta, o vis atželia iš likusios žemėje galingos šaknų sistemos, kol galų gale subrandina sėklas. Sunyksta tik išplatinęs tūkstančius lengvai plintančių sėklų.
Nenaikinamo barščio antžeminė dalis prieš žiemą nunyksta, o pavasarį atželia iš šaknų.
Reikia taisyti klaidas
Sosnovskio barštis Lietuvoje laikomas kol kas vieninteliu naikintinu visais teisėtais būdais augalu. Jis nuo 2001 m. įtrauktas į Lietuvos kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą, tačiau pagal valstybės patvirtintą programą augalas bus naikinamas tik saugomose teritorijose – maždaug 30 nedidelių plotų. „Tikrai niekas neatvažiuos, nereguliuos, neapmokės už kiekvieną išrautą piktžolę. Visi esame savo žemės šeimininkai, valdytojai, kiek pajėgiame, tiek ja turime rūpintis patys“, – teigia Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.
Jei žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai nenaikina piktžolių, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 107 str. jiems gali būti taikomos sankcijos (įspėjimas arba piniginės baudos) dėl neprižiūrimų plotų. Siekiant paskatinti naikinti Sosnovskio barščius žemės naudotojams mokamos išmokos. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta, kad žemės savininkai gali dalyvauti vienoje iš Kraštovaizdžio tvarkymo programos veiklų „Sosnovskio barščio naikinimas“.
Pareiškėjai privalės kasmet nušienauti, nupurkšti herbicidais Sosnovskio barščio sąžalynus (plotas – ne mažesnis kaip 0,1 ha), neleisti šiems augalams plisti ir pasiekti didesnį kaip 50 cm aukštį.
Vyriausybė šiemet skyrė finansinę paramą žemdirbiams kovai su invaziniais augalais. Už 1 ha, kuriame bus naikinami Sosnovskio barščiai, žemdirbys gali gauti 717 eurų, arba 2,5 tūkst. Lt, paramą.
Nedelsiant nupurkšti
Kovoti su Sosnovskio barščiais, panaudojant herbicidus, reikia pradėti anksti pavasarį, kol augalai maži (iki 20–30 cm ). Paprastai nupurškus herbicidais dalis augalų išlieka ir atauga, todėl maždaug po 30–45 dienų purškimą būtina pakartoti (ne vėliau kaip birželio pirmą dešimtadienį).
Žemdirbystės instituto darbuotojai pataria šiuos augalus naikinti sisteminiais herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (rekomenduojama norma 4,0–6,0 l/ha), triklopiro (nekenkia miglinių šeimos augalams, bet sunaikina dviskilčius augalus) grupių herbicidais, panaudoti skystą azotą. Jeigu augalai jau užaugę apie 50 cm aukščio, herbicidai gali būti neveiksmingi, tuomet Sosnovskio barščius reikia naikinti mechaniniu būdu. Purkšti reikia esant ramiam ir sausam orui.
Pastebėjus sode ar sklype Sosnovskio barščių, svarbu nelaukti, kol augalai suvešės. Juos reikia nupurkšti dviguba roundapo norma. Chemikalų negalima purkšti, kai karšta, nes esant aukštesnei nei 20 laipsnių temperatūrai augalas užpurkštą preparatą tiesiog nugarina.
Herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose.
Iškart nepavyks sunaikinti
Sosnovskio barščiais atsikratyti galima tik per keletą metų. Svarbiausia, reikia neleisti augalui subrandinti sėklų. Pjauti reikia 50 cm aukščio augalą. Dar kartą nupjaukite, kai jis atžels. Sosnovskio barščių negalima pjauti su benzininiu pjūklu ne tik dėl techninių priežasčių, bet ir dėl šių augalų išskiriamo didelio nuodingo skysčio kiekio. Augalus pjauti galima rankiniu būdu. Šalinant stiebus geriausia naudotis pjautuvu iš tvirto metalo, pritvirtintu prie ilgo koto su rankena. Pjaunamas stiebas turi būti palenktas. Sosnovskio barščius šienauti reikia 2–3 kartus per sezoną.
Šiuos augalus galima naikinti ir giliu arimu (iki 25 cm gylio), nes iš tokio gylio sėklos nepajėgios išdygti. Arimas traktoriumi gali būti naudojamas kaip veiksminga naikinimo priemonė dideliuose sąžalynuose ir žemės ūkio paskirties plotuose. Sistemingai aparinėjami sąžalynai sunyksta tik po 10–15 metų.
Veiksmingiausia ir pigiausia – iškasti pagrindines šaknis. Tai padaryti reikėtų ankstyvą pavasarį, kai pradeda augti pirmi lapai. Šaknis reikia nukirsti 10 cm gylyje ir sunaikinti. Ištrauktos šaknys gali būti paliekamos dirvožemio paviršiuje džiūti arba sukraunamos į krūvas. Tai atliekama miškuose, vietose, kur auga pavieniai augalai arba nedideli sąžalynai (100–1 000 augalų).
Pavojingas grožis
Įspūdingos išvaizdos ir milžiniško aukščio augalai nepavojingi tik sudžiovinti, tačiau pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį yra ypač pavojingi, nes sukelia alergiją (kontaktinį dermatitą). Labiausiai Sosnovskio barščio reikėtų saugotis saulėtomis dienomis. Visose augalo dalyse susikaupia daug medžiagos furanokumarino, kuris ypač įjautrina odą šviečiant saulei. Jis veikia priešingai nei apsauginis kremas nuo ultravioletinių spindulių. Augalus skinant, šienaujant ar per arti prisiartinus, jie gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti itin stiprią alerginę organizmo reakciją, o prisikvėpavęs augalo žiedadulkių, žmogus jaučiasi tarsi būtų apsinuodijęs.
