Pradedant permainingais orais, baigiant judančiomis tektoninėmis plokštėmis, Žemė gali būti pavojinga vieta.

„OurAmazingPlanet“ skelbia pavojingiausių pasaulio vietų septintuką.

7. Nioso ežeras Kamerūne

Foto: Corbis

Po šio ežero Vakarų Afrikoje paviršiumi glūdi tylus žudikas. Iš lavos kišenės giliai po vandeniu į jį patenka anglies dioksidas. Jis lieka suspaustas storo vandens sluoksnio - panašiai kaip burbuliukai gėrimo butelyje.

Tačiau 1986 metų rugpjūčio 21-osios naktį, vanduo ėmė staigiai maišytis, nebeslegiamo anglies dioksido debesis šovė iš ežero ir pasklido žemyn kalva. Maždaug 24 kilometrų spinduliu neišgyveno beveik niekas. Žuvo 1,7 tūkst. žmonių ir tūkstančiai gyvūnų.

Dabar anglies dioksido kiekį kontroliuoti bandoma specialiais vamzdžiais, tačiau tai nereiškia, jog ežeras iki galo saugus. Jis tebevertinamas kaip labai pavojingas.

6. Neapolis Italijoje

Foto: Corbis

79 metais Vezuvijaus ugnikalnis palaidojo Pompėją ir Herakulaniumą. Tačiau net dar pusšimtis vėlesnių išsiveržimų ir lavoje sustingdę pirmtakų kūnai neatbaidė naujakurių. Dabar Vezuvijaus papėdėje plyti Neapolio miestas, kuriame gyvena šimtai tūkstančių žmonių. Iš viso dėl išsiveržimo galėtų tekti evakuotis daugiau nei milijonui gyventojų.

Vezuvijus nėra vienintelis ugnikalnis, keliantis grėsmę tankiai apgyvendintam pajūrio regionui. Viduržemio jūros pakrantė ties Italija nusagstyta ugnikalniais. Kai kurie specialistai didžiausią susirūpinimą keliančia įvardija Neapolio įlankoje esančią Iskijos salą. Išsiveržimas joje „galėtų baigtis blogiau nei hipotetinis Vezuvijaus išsiveržimas“, teigia Italijos civilinės saugos agentūros vadovas Guido Bertolaso.

5. Majamis JAV Floridos valstijoje

Foto: Corbis

Niekas negali tiksliai nuspėti, kur smogs naujas uraganas, tačiau pietinė Floridos dalis visuomet yra tikėtina vieta. JAV Geologijos tarnyba skaičiuoja, kad pietinis Floridos kraštas per šimtmetį gali tikėtis daugiau nei 60 uraganų. Majamio miestas 2008 metais buvo įvertintas kaip rizikingiausias JAV gamtos nelaimių atžvilgiu.

1926 metais Didysis Majamio uraganas sunaikino arba apgadino kiekvieną pastatą miesto centre ir pražudė beveik 400 žmonių. Mažiau nei po dešimties metų regione žuvo 408 žmonės. Galbūt pats žinomiausias iš Floridai smogusių uraganų buvo 1992-ųjų uraganas Endriu, kurio vėjo gūsiai buvo tokie smarkūs, jog sugadino matavimo instrumentus. Šis uraganas padarė nuostolių už 26,5 mlrd. dolerių (63,5 mlrd. litų).

4. Sahelio regionas Afrikoje

Foto: Corbis

Sausra dažnai nesulaukia tiek dėmesio kiek kitos gamtos katastrofos, bet ji taip pat žudikė. Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos duomenimis, 100 tūkst. žmonių dėl sausrų Sahelyje mirė vien nuo 1972 iki 1984 metų. Dar 750 tūkst. nepajėgė užsiauginti savų javų ir buvo visiškai priklausomi nuo pagalbos maistu.

Sahelis ribojasi su Sacharos dykuma, išsitęsdamas per Mauritaniją, Senegalą, Malį, Nigerį, Burkina Fasą, Nigeriją, Čadą, Sudaną, Alžyrą, Etiopiją ir Eritrėją. Anot JT, žmogaus veiklai naudojami riboti teritorijos vandens resursai lemia medžių nykimą ir didina bado bei ligų tikimybę ateityje.

3. Gvatemala

Foto: Corbis

Centrinėje Amerikoje yra triguba gamtos nelaimių grėsmė - tai ir žemės drebėjimai, ir uraganai, ir purvo nuošliaužos.

Kartu su vakarinėmis Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynų pakrantėmis, Centrinė Amerika priklauso vadinamajam Ugnies žiedui, seismiškai aktyviai teritorijai, besiribojančiai su Ramiuoju vandenynu. Gvatemala nėra vienintelė šalis, jaučianti tokios padėties poveikį, tačiau ši valstybė yra smarkiai nukentėjusi. 1976 metais per žemės drebėjimą čia žuvo 23 tūkst. žmonių. Kalnuotoje srityje gelbėjimams trukdė purvo nuošliaužos.

Purvo nuošliaužas sukelia ir smarkūs lietūs. 2005 metais Gvatemalą permerkė rimstantis uraganas Stenas, šioje šalyje, Salvadore ir Meksikoje sukėlęs 900 purvo nuošliaužų, palaidojusių ištisus kaimus. Vienas iš jų, Panabajas, buvo paskelbtas kapinėmis, kai pareigūnai prarado viltį atkasti 300 dingusių kaimiečių kūnus.

2. Javos ir Sumatros salos Indonezijoje

Foto: Corbis

Jos susiduria su daugiau grėsmių nei beveik bet kuri kita vieta pasaulyje. Sausros, potvyniai, žemės drebėjimai, nuošliaužos, ugnikalniai ir cunamiai - visi jie pavojingi Indonezijai, o labiausiai - Javai ir Sumatrai.

Plačiausiai žinoma gamtos katastrofa Indonezijai smogė 2004 metais Indijos vandenyne kilusio cunamio pavidalu, kuris pražudė iš viso 228 tūkst. žmonių po to, kai stiprus žemės drebėjimas pakėlė milžinišką bangą. Indonezijoje žuvo 130 tūkst. gyventojų.

Mažesnės nelaimės salas kankina nuolat. Tarp 1907 ir 2004 metų (iki cunamio) sausros pražudė daugiau nei 9 tūkst. indoneziečių, ugnikalniai - 18 tūkst., žemės drebėjimai - 22 tūkst.

1. Stambulas Turkijoje

Foto: Corbis

Nors niekas nežino, kada ties Šiaurės Anatolijos tektoniniu lūžiu įvyks poslinkis, tačiau jis tikrai įvyks. Kilsiantis žemės drebėjimas sukeltų grėsmę beveik 13 mln. žmonių.

Per paskutinį šimtmetį žemės drebėjimai palei Šiaurės Anatolijos tektoninį lūžį slinko į Vakarus. Paskutinis stiprus drebėjimas įvyko 1999 metais, kai 7,6 balo nelaimė užklupo už šimto kilometrų nuo Stambulo esantį Izmito miestą. Oficialus žuvusiųjų skaičius siekė 17 tūkst.

Kai žemė sudrebės vėl, mokslininkų manymu, tai įvyks dar labiau į Vakarus, vos piečiau Stambulo. JAV Geologijos tarnybos geofizikas Tomas Parsonsas žurnalui „Nature“ kovo mėnesį teigė, kad tikimybė, jog Stambului per artimiausius 25 metus smogs 7 ir daugiau balų žemės drebėjimas yra nuo 30 iki 60 proc.