Sakoma, kad rąstinis namas pats „kvėpuoja“ ir jame nereikia įrengti vėdinimo sistemos. Ar tai tiesa?
Gyvenimas lyg miške
Specialistai pataria: jeigu norite gyventi sveikoje, mišku kvepiančioje aplinkoje, mėgstate natūralumą, norite išvengti sudėtingos apdailos darbų, rinkitės rąstinį namą.
Ar tikrai rąstinis namas turi žymiai daugiau privalumų nei trūkumų? Gyvenimą rąstiniame name galima lyginti su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kur oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos normų reikalavimus.
Rąstinių namų statytojai tikina, kad toks namas natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose. Sakoma, kad per parą rąstiniame name tris kartus visiškai pasikeičia oras.
Visgi daugeliui žmonių ši statybinė medžiaga vis dar asocijuojasi su pigumu ir senais laikais. Nepaisant to, mediniai namai populiarėja.
Kaip rąstai gula?
Nežiūrint į tai, iš kokių medžiagų pastatytas namas, pagrindinė išorinės namo sienos funkcija yra išsaugoti temperatūrą ir apsaugoti nuo vėjo. Rąstinio namo atveju pastaroji funkcija priklauso nuo to, kaip tiksliai yra suleisti rąstai vienas su kitu.
Remiantis bendromis statybinėmis normomis, oras gyvenamosiose arba biuro patalpose turi pasikeisti 1.5-2 kartus per valandą. Kitaip sakant, žmogui, esančiam patalpoje, turi pritekėti 6-10 litrų šviežio oro. Taigi, 150 kv. m pastate per sekundę turėtų pasikeisti apie 120 litrų oro.
Specialistai perspėja: natūrali ventiliacija rąstiniame name nevyks, jei sienos bus papildomai padengtos izoliacine plėvele, vatos sluoksniu.
Vidaus klimatas
Ar galite atsakyti į vieną klausimą - kas tai yra šalčio arba vėsos pojūtis? Turbūt jau esate patyrę, kad 5 laipsniai šalčio kur nors pajūryje yra žymiai “šaltesni” nei tie patys 5 laipsniai žemyninėje dalyje. Tam turi įtakos drėgmės pokytis ore. Panaši situacija yra ir kalbant apie kambario atmosferą.
Pridėjus ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis. Neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėgnu (absoliučia prasme) oru verčia šią drėgmę kondensuotis. Štai kodėl nustojus šildyti mūrinę patalpą tuoj pat tai pajuntame. Kitais žodžiais tariant mus apie artėjantį šaltį informavo drėgmė.
Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau. Didelė rąsto šiluminė talpa - dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą kokia yra kambaryje. Tai sumažina staigią drėgmės kondensacijos galimybę.
Rąstas turi savybą akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Pastarasis atvejis iš dalies paaiškina teiginį, kodėl astma kamuojamiems žmonėms rekomenduojama gyventi rąstiniame name. Prie šios temperatūros kvėpavimo organų gleivinė ne taip greitai džiūva.
Reikia pabrėžti, kad šis procesas gali būti ir atvirkštinis – esant per mažai oro drėgmei rąstas ja papildo orą. Dėl šios priežasties rąstinio namo patalpose nėra statinio elektros krūvio, dėl kurio ore sklando dulkės, o šios yra pagrindinis alergijų šaltinis.
