Nyderlandai, Nyderlandų karalystė ar Olandija? Šie pavadinimai lietuvių kalboje vartojami sinonimiškai. Visgi Olandija yra istorinis valstybės dalies pavadinimas. Ši dalis apima dvi provincijas. Tarptautiniame kontekste valstybė dažniausiai vadinama Nyderlandais, o šios šalies gyventojai – olandais.
Nyderlandai - tai konstitucinė monarchija, aukštas gyvenimo lygis, aktyvi veikla tarptautinėje politinėje arenoje, liberalus požiūris, sūris ir malūnai.
Nyderlandai – lygumų kraštas prie Šiaurės jūros. Net pusė valstybės teritorijos yra žemiau jūros lygio. Taigi pesimistinės mokslininkų prognozės ir būsimos klimato kaitos pasekmės gąsdina olandus. Graudžiausia hipotezė skelbia, jog per XXI amžių jūros lygis gali pakilti daugiau negu pusę metro. Jau dabar kalbama apie tai, jog Amsterdamo ir kitų Olandijos miestų gali tiesiog nelikti ant žemės paviršiaus. Naujoji Atlantida?
Klimato kaita, globalinis atšilimas, ekologija, tvarusis vystymasis – žodžiai, kurie neprasprūsta olandui pro ausis. Apie tai kalbama taip pat dažnai, kaip ir apie orą, o jis čia – tikrai nepastovus. Tačiau susirūpinimas šalies ateitimi yra grįstas ne tik žodžiais, bet ir darbais. Kioto protokolo įsipareigojimai visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms yra vienodi – iki 2012 metų Nyderlandai šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas turi sumažinti 8 proc. (lyginant su 1990 m.). Vienam olandui per metus tenka beveik 11 tonų tokių dujų išlakų, tuo metu lietuviui per tą patį laiko tarpą – 5 tonos.
Taip, olandai teršia daugiau, ši valstybė itin tankiai apgyvendinta – nors 1,5 karto mažesnė už Lietuvą, tačiau turi 16 mln. gyventojų. Bet įdomiau pakalbėti apie nuveiktus darbus.
Olandai imasi priemonių
Nors buvęs JAV viceprezidentas, gamtosaugos aktyvistas Al Gore’as teigia, jog ,,norėdami pasiekti gerų rezultatų, klimato kaitos sukeltas problemas turime spręsti makro, o ne mikro lygmenyje”, tačiau olandai visam pasauliui rodo pavyzdį, kokią naudą gali atnešti tiesiog ekologiškesnis gyvenimo būdas.
Dažnai kalbama apie tai, jog turime sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą atsisakydami automobilių. Kasmet yra rengiama tarptautinė ,,Diena be automobilio”. Tačiau, olandams tai – kasdienybė. Dviratį čia turi kiekvienas. Tai padeda sutaupyti laiko, palaikyti gerą fizinę formą, o taip pat mažiau teršiama gamta. Visų svarbiausia, kad gerą pavyzdį mato vaikai. Švietimas – itin svarbi misija. Nuo to, kokias vertybes įdiegsime vaikams, priklausys mūsų planetos ateitis.
Vėjo energijos galia žinoma jau seniai. Olandai pirmuosius vėjo malūnus pastatė dar XIII a. (iš tiesų, nuo jų nedaug neatsiliekame ir mes – vėjo malūnai Lietuvos pajūryje buvo statomi nuo XIV a.), todėl tradiciškai populiariausias alternatyviosios energetikos šaltinis – vėjo jėgainės. Pagal Europos Komisijos duomenis, iš visų atsinaujinančių energetikos šaltinių tipų – būtent vėjo jėgainės Olandijoje pagamina daugiausiai elektros energijos. Antroje vietoje – vandens energetika.
Olandai išradingi žmonės, todėl ne tik stengiasi sumažinti šiltnamio dujų kiekį, bet ir rūpinasi, kaip prie būsimų klimato pokyčių pritaikyti savo gyvenamąją aplinką.
Namai ant vandens
Olandai nesiruošia ,,paskęsti”. Valstybė nuo seno garsėja talentingais architektais: Aldo van Eijk, Jo van den Broek, Gerrit Rietveld. Šių dienų genijai taip pat nesnaudžia.
Nedideli vasarnamiai ant vandens – čia nėra naujiena. Olandijos miestai išvagoti kanalų, o juose ant vandens dažnas vietinis gyventojas įsirengia nedidelį namelį. Verslininkai tokiuose nameliuose netgi įkūrė viešbučius, todėl kiekvienas turistas gali patirti, ką reiškia miegoti ,,ant vandens”.
Visgi, pastaruoju metu dėmesys į tokio tipo namus atkreipiamas vis dažniau. Mokslininkai nenustodami kalba apie tirpstančius ledynus ir dėl to kilsiančius potvynius.
Namas ant vandens – tarsi Nojaus laivas, o taip pat garantija, kad potvynio metu jokių problemų neturėsite. Architektų kompanija ,,Waterstudio.NL” specializuojasi tokių namų projektavime. Jų projektuose galime išvysti netgi ištisus namų ant vandens kvartalus.
Potvynių rizikos zonose projektuojami kitokio tipo pastatai - namai ant aukštų pastolių.
Al Gore’o paskaita Tilburgo universitete
Tilburgo universitetas švęsdamas 83 – iąsias įkūrimo metines, atidarė Tvaraus Vystymosi Centrą (TSC). Šis universitetas Olandijoje garsėja mokslinių tyrimų gausa. TSC būsimas tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių disciplinų mokslininkų, tyrinėjančių tvaraus vystymosi, klimato kaitos ir globalinio atšilimo problemas.
Šia proga apsilankyti universitete buvo pakviestas buvęs JAV viceprezidentas, gamtosaugos aktyvistas Al Gore’as. Už pastangas su klimato kaitos ir tvaraus vystymosi problemomis supažindinti visuomenę, už įvairių sričių mokslininkų bendradarbiavimo skatinimą, už siekį suvienyti visuomenę, politikus ir mokslininkus bendram tikslui Al Gore’ui buvo suteiktas Tilburgo universiteto garbės daktaro vardas.
Specialiai surengtos paskaitos metu Al Gore’as akcentavo, jog tvarusis vystymasis XXI a. turi sudaryti ekonomikos pagrindą. Jis taip pat pagyrė Nyderlandus. ,,Tvarusis vystymasis yra ta sritis, kurioje Nyderlandai puikiai tvarkosi nepaisydami netgi ekonominės krizės”, - pabrėžė Al Gore’as.
Dvi valandas trukusi speciali Al Gore’o paskaita klausytojams paliko įspūdį. Visgi, dauguma žavėjosi ne išgirsta informacija, bet buvusio JAV viceprezidento iškalba.
Al Gore’o vizitas universitetui buvo itin svarbus – sugriežtinta apsauga, ribotas renginio dalyvių skaičius, nervingi ir ne itin bendrauti nusiteikę organizatoriai. Visgi, iškilmingos nuotaikos nesugadino net prie durų ramybę drumstę protestuotojai. Jiems Al Gore’ui pareikšti priekaištų taip ir nepavyko.
Susitikti ir pabendrauti akis į akį su A. Gore’u laimė teko tik keletui, iš anksto atrinktų studentų. Norinčiųjų dalyvauti buvo itin daug, tačiau visi patekti į susitikimą, žinoma, negalėjo. Tilburgo universiteto tinklalapyje buvo paskelbtas konkursas – reikėjo sugalvoti Al Gore’ui klausimą. Buvo atrinkti įdomiausius, aktualiausius, išradingiausius klausimus sugalvoję studentai.
Pasibaigus renginiui Al Gore’o viešnagę aptarėme su dviem laimingaisiais studentais – verslo administravimą studijuojančiu Yuhnai Su ir verslo ekonomiką besimokančia Jos van Loon.
Kokį įspūdį paliko susitikimas? Ar Al Gore’as įkvėpė Jus kaip asmenybė?, - paklausiau studentų.
Jos van Loon: ,,Al Gore’as yra labai užsidegęs tuo, ką daro. Jis rėžė labai įspūdingą
kalbą ir privertė mane susimąstyti, ką aš galėčiau nuveikti viso pasaulio labui. Aš palaikau jį ir kitus žmones, kurie siekia sumažinti globalinį atšilimą, tačiau pati asmeniškai siekiu kitų tikslų.”
Tuo tarpu, Yuhnai Su buvo itin susižavėjęs A. Gore’o charizma: ,,Al’as Gore’as man iš tiesų paliko įspūdį. Jis labai charizmatiška, įtikinanti ir įdomi asmenybė. Šis žmogus tvirtai tiki savo klimato kaitos teorija.”
Koks buvo Jūsų klausimas? Ar sulaukėte atsakymo?
J. van Loon: ,,Mano klausimas skambėjo taip: ,,Akivaizdu, jog sunku suvienyti visą pasaulį ir sumažinti globalinį atšilimą ekologišku būdu. Deja, tokio elgesio pasekmės yra graudžios – nenumaldomai kyla pasaulinis vandenynų lygis. Ar nebūtų paprasčiau tiesiog pastatyti aukštesnius pylimus ir taip išvengti potvynių? “Alas Goras, atsakė, jog statyti aukštesnius pylimus ir užtvaras mes privalome, tačiau neturėtume savęs kvailinti, kad aukštesni pylimai yra teisingiausia ir vienintelė galima išeitis.”
Y. Su: ,,Na, aš paprasčiausiai paklausiau apie filmą: ,,Jūsų filmas ,,Nepatogi tiesa” giliai sukrėtė visuomenę. Taip, visi sutinkame, kad žmogaus veikla keičia mūsų planetą, tačiau jeigu kalbėtume apie Jungtines Valstijas: gyvendamas valstybėje, kurioje buvo nustatytas didžiausios anglies dvideginio emisijų kiekis vienam žmogui, kaip asmeniškai ketinate tai sumažinti?
Al Gore’as atsakė, jog ,, ši problema yra aukštesniame visuomenės lygmenyje - Jungtinių Valstijų valdžia turi įstatymiškai apriboti CO2 emisijas.” Tuomet aš paklausiau ,,ar jūs norite pasakyti, kad ši problema turi būti sprendžiama daugiau makro lygmenyje negu mikro?”. Jo atsakymas buvo ,,taip”.
Kaip manote, ar klimato kaitos problema yra tik ,,išpūstas burbulas”?
J. van Loon: ,,Na, taip, žinoma, kad ši tema yra pakankamai ,,išpūsta’’. Tiek manantys, kad tai yra akivaizdi problema, tiek šio klausimo skeptikai perdeda problemos rimtumą. Pavyzdžiui, A. Gore’as šią temą analizuoja su tokiu užsidegimu, o jo kalbos tokios įtikinančios, kad sunku patikėti, jog klimato kaita ir globalinis atšilimas nėra rimtos problemos. Tuo tarpu, globalinio atšilimo skeptikai savo kalbomis taip pat ,,perlenkia lazdą”. Manau, kad teisybė yra kažkur per vidurį. Taip, globalinis atšilimas yra rimta problema ir ateityje susidursime su to pasekmėmis. Aš manau, mes susitvarkysime, tačiau išvengtume daug nereikalingų sunkumų, jeigu pasistengtume bent kiek sustabdyti globalų temperatūros kilimą jau dabar.”
Nežinau, ar pastebėjote, bet apie klimato kaitą kalbėjausi su verslo ir ekonomikos disciplinų studentais, o ne su biologais, ekologais ar klimatologais. Neįprasta – labiausiai susitikimu suinteresuoti buvo socialinių mokslų studentai. Kodėl taip yra?
,,Kodėl aš domiuosi darniąja plėtra? Studijuodamas verslo administravimą mokausi ne tik apie patį verslumą ir jo subjektus, mane ne ką mažiau domina ekologinių, socialinių ir ekonominių aspektų integracija šiuolaikiniame versle”, - paprastai paaiškino Yuhnai Su.
Labai ,,žalia” Olandija
Patys olandai teigia, kad jų valstybė yra labai ,,žalia” ir draugiška gamtai šalis. Žmonės rūšiuoja šiukšles prieš jas atiduodami perdirbimui, yra skatinama važinėti ekologiškais automobiliais. Tokių automobilių savininkams yra skiriamos mokesčių lengvatos. Lyginant su JAV, olandai turi ne tik mažesnio dydžio automobilius, bet ir šaldytuvus bei namus. Kultūra ir gyvenimo būdas Nyderlanduose yra draugiški aplinkai. Tačiau olandai nemėgsta manipuliacijų gamtos vardu.
,,Aš asmeniškai esu nusiteikęs prieš komercinę veiklą pasitelkus žodžius ,,aplinka” ar ,,gamta”. Man taip pat neatrodo teisinga inicijuoti naujus mokesčius naudojantis šiomis sąvokomis. Pavyzdžiui, ,,CO2 neutral” - papildomo mokesčio programa, kuomet perkame lėktuvų bilietus arba ,,perki/parduodi CO2” sandėriai, kurie yra vykdomi tarp aplinką teršiančių įmonių ir t.t. Visuomenė turi būti atsargi, kadangi įvairios organizacijos ir valdžios institucijos dažnai mėgina pasinaudoti gamtosaugos problemomis, siekdami gauti finansinės naudos,”- sakė studentas Yuhnai Su.
Išvada aiški – olandai ,,nepaskęs”, nes jie tikrai žino, kaip reikia ,,plaukti”.
