Marių salose ir pakrančių nendrynuose peri įvairių rūšių vandens paukščiai, kai kurios jų įrašytos į Raudonąją knygą. Siekiant jas išsaugoti, paukščių perimvietės (dvi 13 ha ploto šalia viena kitos nendrėmis, krūmais bei pavieniais medžiais apaugusios salos) paskelbtos Arlaviškių ornitologiniu draustiniu. Ties juo yra kitas – 110 ha Arlaviškių botaninis draustinis. Dalį jo užima natūraliai išaugęs kadagynas. Kas jį kada nors regėjo, niekada nepamirš šio puikaus reginio. Parko darbuotojai kadagių slėnį vadina Lietuvos nacionaline vertybe.
Birželio pradžioje prie to slėnio susirinko regioninio parko ir Dubravos mokomosios eksperimentinės urėdijos darbuotojai. Atvyko svečių iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Miškų instituto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Kauno rajono savivaldybės vadovai, Kauno miesto ekologai. Tądien vyko pažintinio tako krikštynos.
Ceremonialas prasidėjo gražia Taurakiemio seniūnijos kultūros centro moterų ansamblio daina. Visi renginio dalyviai klausėsi melodijos, kuri leidosi nuo kadagiais apaugusių šlaitų į slėnį, pasklisdama virš marių vandens platybių.
„Ši vieta buvo mėgiama nuo seno. Gamtos mylėtojai galėjo ja grožėtis vaikščiodami tik žvejų mėgėjų išmintais takais. Dubravos urėdija bandė šią vietą vis gražinti. Bet naują „veidą“ ji įgavo 2010 m., kai buvo įgyvendintas pirmasis projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ etapas. Šio etapo darbai baigti patį viduržiemį – gruodžio 31 d. Tada ir buvo priduotas šis pažintinis 1,3 km takas, kurio 500 metrų – lentinis, pritaikytas neįgaliesiems. Prie tako įrengti šeši informaciniai ir vienas teminis stendai bei rodyklės, 5 ha plote atlikti gamtotvarkos darbai – miško kirtimai, retinimai ir svetimžemių augalų šalinimas. Visa tai kainavo per 300 tūkst. Lt. Tai ES ir mūsų valstybės lėšos“, – sakė Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Direktorė dėkojo ir Kauno r. savivaldybei, skyrusiai lėšų šio tako projekto techniniams dokumentams parengti.
„Tokie projektai rajone tampa lyg ir tradicija. Jau įgyvendintas Kulautuvos miškotvarkos projektas, kurio iniciatoriai – Kauno urėdas Juozas Jermalavičius ir miestelio seniūnija. Šiuo metu rengiamas dviračių trasų planas ir kiti projektai. Visa tai susiję su žmogaus poreikių tenkinimu. Matome, kad žmogus keičia gyvenimo stilių, nori gyventi sveikai, gražioje aplinkoje. Ir šią gražią mūsų iniciatyvą finansiškai remia Europos Sąjunga“, – kalbėjo Kauno r. meras Valerijus Makūnas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Projektų skyriaus vedėjas Saulius Dragūnas kadagių slėnio lankytojams linkėjo būti sąmoningiems ir draugiškiems gamtai bei įrengtai infrastruktūrai, kad čia nebūtų šiukšlinama, kūrenami laužai.
Kadangi Arlaviškių draustinis yra Dubravos urėdijos valdose, taką pavesta globoti urėdijai. Jos vadovui Kęstučiui Šakūnui įteiktas pažintinio tako įrengimo dokumentas. Urėdui teko garbė perkirpti simbolinę juostelę.
Iki šiol pasigrožėti šiuo unikaliu kampeliu galėjo ne kiekvienas gamtos mylėtojas. Gruntiniai žvejų takeliai palei marias vietomis nepraeinami įprasta avalyne. Jie dažnai vingiuoja tarp krūmokšnių arba drėgnomis vietovėmis. O ką jau kalbėti apie neįgaliuosius! Jiems nebuvo jokių galimybių čia apsilankyti. Dabar neįgaliesiems įrengtas lentų takas, kuriuo jie gali drąsiai važiuoti vežimėliais, nes abiejuose šonuose yra borteliai su atšvaitais.
Pasirūpinta ir silpnaregiais – kai kuriuose stenduose esminė informacija užrašyta Brailio raštu.
Šiandien parkas jau laukia lankytojų. Tik, žinoma, drausmingų, kultūringų, mylinčių gamtą. Bet, pasak parko direktorės, vis dar dažni atvejai, kai išvartomi stendai, sulaužomi suoleliai ir šiukšlinamos lankymosi vietos. Bet dėl šiukšlinimo ji daugiausia priekaištavo žvejams mėgėjams, kurie įsitaiso prie vandens sunkiai prieinamose vietose, krūmynuose. O iš tokių vietovių labai sunku surinkti ir išgabenti šiukšles. Jokie parko darbuotojų prašymai nepalikti šiukšlių iki šiol nedavė menkiausių rezultatų. Kaip šiukšlino, taip ir toliau šiukšlina.
N. Eidukaitienės teigimu, labai blogai gamtoje elgiasi visokių pramogų dalyviai, suvažiuojantys švęsti gimtadienių, vardadienių, išleistuvių ar kitų šeimos švenčių. „Pasigėrę jie daužo butelius, laužo įrangą, išvarto ir sukūrena ne tik stendus, bet ir pavėsines. Tai labai skaudi problema ir mes nerandame būdų, kaip ją išspręsti“, – bėdojo N. Eidukaitienė. Tačiau ji viliasi, kad kada nors žmonės susipras ir elgsis padoriai.