Naujausios Europos Komisijos (EK) apklausos duomenimis, kiekvienoje valstybėje narėje aplinkos problemos asmeniškai rūpi daugiau kaip 90 proc. respondentų.

Didžioji dalis europiečių pritaria, kad ES ekonomikos augimą galima paskatinti efektyviau naudojant gamtos išteklius ir saugant aplinką, skelbiama oficialioje EK svetainėje.

Apklausos rezultatai rodo, kad europiečiai labai pritaria ES veiksmams – nepaisant ekonominės krizės, beveik 9 iš 10 europiečių mano, kad ES turėtų skirti lėšų aplinką tausojančiai veiklai. Plačioji visuomenė labai pritaria ir ES teisėkūros veiksmams – daugiau kaip 8 iš 10 Europos gyventojų laikosi nuomonės, kad ES teisės aktai yra būtina jų šalies aplinkos apsaugos priemonė.

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas teigia, kad daugelis šių tendencijų rodo, kad europiečiams aplinka rūpi labiau nei bet kada. "Tai matyti ne tik iš gerų ketinimų, bet ir iš veiksmų: 2 iš 3 europiečių teigia pastarąjį mėnesį rūšiavę atliekas, daugiau kaip pusė stengiasi mažinti energijos sąnaudas, 4 iš 10 bando naudoti mažiau vienkartinių prekių ir daugiau jų renkasi ekologiškesnį transportą. Taigi akivaizdu, kad žmonės labai remia ES politiką ir ES aplinkos teisės aktus“, - sakė Komisijos narys.

Labiau rūpi gamtos ištekliai

Per apklausą paaiškėjo, kad visuomenė vis labiau suvokia gamtos išteklių eikvojimo problemą. Paklausti apie galimas išeitis, 8 iš 10 respondentų atsakė, kad įmonės turėtų labiau stengtis efektyviau naudoti gamtos išteklius, daugiau kaip 7 iš 10 norėtų, kad aktyvesnės būtų nacionalinės vyriausybės, ir beveik 7 iš 10 mano, kad labiau pasistengti turėtų patys piliečiai.
Per apklausą paaiškėjo, kad visuomenė vis labiau suvokia gamtos išteklių eikvojimo problemą.

Paprašyti nurodyti penkias aktualiausias aplinkos problemas, daugiau kaip 3 iš 10 apklaustųjų minėjo gamtos išteklių išeikvojimą (33 proc., palyginti su 26 proc. 2007 m.), 41 proc. rūpinosi dėl vandens taršos, 33 proc. – dėl atliekų daugėjimo (anksčiau buvo 24 proc.) ir 19 proc. – dėl vartojimo (buvo 11 proc.). Kita vertus, biologinės įvairovės mažėjimas visuomenei rūpi ne daugiau nei anksčiau – tik 22 proc. mąsto apie nykstančias rūšis ir buveines.

Pritaria ES veiksmams

Nepaisant ekonominės krizės, 89 proc. europiečių mano, kad ES turėtų skirti daugiau lėšų aplinkos apsaugai.

81 proc. pritaria, kad ES aplinkos teisės aktai yra būtina aplinkos apsaugos priemonė (1 procentiniu punktu mažiau negu 2007 m.);

beveik 60 proc. europiečių mano, kad veiksmingiausias būdas spręsti aplinkos problemas yra ekologiški viešieji pirkimai, o mažiau kaip 30 proc. pritaria tik rentabiliems sprendimams;

didžioji dauguma labai palankiai vertina ES veiklą jai nepriklausančiose šalyse ir finansinę joms teikiamą paramą: 79 proc. mano, kad ES turėtų padėti kitoms šalims saugoti aplinką.

Norėtų daugiau informacijos

Daugelis europiečių jaučiasi pakankamai gerai informuoti apie aplinką (60 proc., palyginti su 55 proc. 2007 m.), tačiau tam tikrų sričių informacijos trūksta.

Maždaug pusė europiečių mano, kad iš dabartinių etikečių sunku nuspręsti, kurie produktai yra tikrai ekologiški. Visuomenė taip pat norėtų gauti daugiau informacijos apie plačiai naudojamų chemikalų poveikį jų sveikatai (40 proc.), apie GMO naudojimą žemės ūkyje (37 proc.), žemės ūkio produktų taršą pesticidais bei trąšomis ir apie gamtos išteklių eikvojimą (27 proc.).

Apklausa vykdyta 2011 m. balandžio 13 d. – gegužės 8 d. 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Aplinkos generalinio direktorato vardu gimtąja kalba tiesiogiai apklausti 26 825 įvairių socialinių ir demografinių grupių respondentai.