Karšti orai kiekvieną kviečia mėgautis vandens malonumais. Tačiau neretai džiaugsmą apkartina buožgalviai, kurie vandens telkinius tiesiog „okupuoja“. Gaudyti sieteliais, naikinti ar palikti ramybėje? Gamtininkai ir Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad jaudintis dėl kiekvienais metais vykstančių gamtos procesų – nereikia. Pasak jų, buožgalviai netrukus paliks vandens telkinius.
Bijo buožgalvių okupacijos
Savaitgalį Utenos r. Tauragnų seniūnijoje esančioje sodyboje praleidusi DELFI žurnalistė sulaukė šeimininkų skundų, esą šiemet jų tvenkinyje priviso ypatingai daug buožgalvių ir varlių. Anot jų, kartais nuo buožgalvių spiečių prieš kelis metus iškastas tvekinys tiesiog pajuoduoja, o kartą net maudymosi kostiumėlyje teko parsinešti buožgalvių į pirtį.
Sodybos šeimininkai nerimauja, kad varlėmis pavirtę buožgalviai okupuos jų tvenkinį, kuris skirtas maudynėms. Žmonės nežino, kaip su jais kovoti, nes vandens telkinyje gyvenantys ešeriai akivaizdžiai nesusidoroja su buožgalviais, o išgaudyti juos sieteliais irgi atrodo beviltiškas užsiėmimas.
Buožgalviai iškeliaus
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad jaudintis dėl buožgalvių nevertėtų.
„Buožgalvių dauginimasis reguliarus ir jų nėra daugiau negu įprastai. Kiekvieną pavasarį rusvosios varlės,(dar kitaip vadinamos pievinės varlės) kurių buožgalviai dabar auga kūdrose, keliauja į neršto vietas. Kartais jos nukeliauja kilometrą ar dar daugiau. Birželio pabaigoje turi susiformuoti buožgalvių kojytės, išnykti uodegytė ir varliukai iškeliaus“, – kalbėjo Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S. Paltanavičius.
Gamtininkas pridūrė, kad rusvosios varlės į vandens telkinius sugrįš tik po 3-4 metų, kai galės neršti, tad baimintis, kad jos okupuos kūdrą, nereiktų.
S. Paltanavičiaus teigimu, vandens telkinių šeimininkams reiktų tik džiaugtis, kad varlės pasirinko jų vandens telkinį.
„Tai lyg indikatorius, kad vandens telkinys ekologiškas: vanduo švarus ir aplinka gera. Galima tik džiaugtis ir prieš kaimynus didžiuotis, kad į pasaulį paleidžiame, tai, ką, pavyzdžiui, kiti daro kaip gamtosauginę priemonę, kasa kūdrą, kitus vandens telkinius. Jeigu iškeliaus keletas tūkstančių varliukų, tai bus didelė dovana gamtai“, – apie buožgalvius kalbėjo Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.
Jo nuomone, tokiems žmonėms reikia dėkoti už supratingumą ir norą puoselėti gamtą.
Varliagyvius sunaikino melioracija
Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas patikino, kad tokių neršto vietų Lietuvoje nėra labai daug.
„Suvalkijoje 1960 metais vykusios melioracijos metu, buvo sunaikinti beveik visi atviri vandens telkiniai. Varliagyviams tik dabar atsiranda galimybės neršti. Yra nemažai gamtosauginių projektų. Vienas iš jų – Žuvinto biosferos rezervatas. Drėgnose pievose kasamos kūdros, kiti vandens telkiniai, kad varliagyviai galėtų neršti“, – apie projektus kalbėjo S. Paltanavičius.
Jis pabrėžė, kad varliagyvius saugo Laukinės gyvūnijos įstatymas, todėl negalima jų naikinti.
Šiluma didelės įtakos nedaro
„Gyvūnų veisimosi cikluose negalima įžvelgti kokių nors prognozių. Yra nemažai atvejų, kai išdžiūsta vandens telkinys, o buožgalviai žūsta. Jei vanduo šiltesnis, varlių lervutės auga sparčiau ir buožgalviai vystosi greičiau. Jeigu vasara būtų šaltesnė – visa tai truktų šiek tiek ilgiau“, – teigė S. Paltanavičius.
Jo teigimu, visiems reiktų suprasti, kad geri kaimyniški santykiai tarp žmonių ir visų greta mūsų esančių gyvūnų, turėtų būti – gyvenimo pagrindas.
