Pasaulio mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos ir pamažu kylančio jūros lygio salose ir salynuose įsikūrusioms valstybėms kyla rimtas pavojus panirti po vandeniu, praneša „PlanetGreen“. Bene rimčiausia grėsmė kyla Maldyvų saloms, tačiau naujausi skaičiavimai rodo, kad pasaulyje yra ir daugiau valstybių, kurioms gresia panašus likimas.
Pavojų kelia ne tik vandenynai. Aktyvūs klimato pokyčiai ir jų sukeltos sausros jau dabar daro įtaką Meksikos ir Rusijos - vienų didžiausių pasaulyje žemės ūkio produkcijos gamintojų - derliui. Pastebimas ir dar vienas pavojaus požymis: pasaulyje nuolat didėja vadinamųjų „klimato pabėgėlių“ skaičius.
Vis dėlto šios problemos neprilygsta salų – valstybių užtvindymo pavojui, nes net menkiausios jūros lygio permainos sukels milžinišką katastrofą, paskandindamos vietines tautas ir jų kultūrinį palikimą. Kai kurios valstybės, kurioms ši grėsmė realiausia:
Bangladešas. Tai valstybė Pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Prognozuojama, jog kylantis jūros lygis gali užtvindyti didžiąją Bangladešo dalį ir pasiglemžti apie 20 mln. žmonių gyvybes.
Papua Naujoji Gvinėja – trečioji pagal dydį pasaulyje sala Ramiajame vandenyne. „TreeHugger“ gegužę rašė: „Papua Naujosios Gvinėjos Karterio salyno gyventojai gali tapti pirmosiomis klimato permainų aukomis“. Šis salynas plotu beveik prilygsta Indonezijai, kuriai gresia toks pat likimas.
Filipinai. Tai valstybė, įsikūrusi salose Ramiojo vandenyno Vakaruose, apie 100 kilometrų į Pietryčius nuo žemyninės Azijos. Jau dabar kylantis vandenyno lygis kelią siaubą vietiniams žmonėms, nes tvindomi pakrantėse auginamų ryžių ir kitų žemės ūkio kultūrų laukai. Pietuose esančio kurortinio Jabongos miestelio meras teigia: „Prieš kurį laiką kylantis ežerų ir jūros vanduo užtvindė 20 proc. ankstesnių pakrančių, tačiau šiomis dienomis jau yra užlieta 80 proc. pakrančių zonos. Tai katastrofiškai paveikė ryžių, kukurūzų, daržovių ir vaisių ūkius, kurie dabar atsidūrė po vandeniu.“
Barbadosas. Tai Karibų regione esanti salų valstybė, gerai pažįstama amerikiečių poilsiautojams. Ją kamuoja nežinia ir baimė dėl galimo salyno užtvindymo. 1994 metais vykusios Barbadoso konferencijos metu buvo aptarinėjami klimato kaitos pavojai mažosioms vandenynų saloms. „Vandenynui slenkant vis arčiau pakrantėse esantiems infrastruktūros objektams ir ūkio zonoms gresia užtvindymas, o tai turės milžiniškų pasekmių salos bendruomenių gyvenimo sąlygoms bei visai salyno regiono ekonomikai. Kai kurioms tautoms ir kultūroms net gresia visiškas išnykimas“, – teigiama UNESCO dokumente.
Kiribatis. Salų valstybė Ramiajame vandenyne, Okeanijoje. Aukščiausias Kiribačio salyne esantis sausumos plotas yra vos 2 metrais aukštesnis už jūros lygį. „Klimato pokyčiai – tai ne ekonominės plėtros problema, o visuotinis tautų išlikimo klausimas“, – pareiškė šios valstybės prezidentas Anote Tongas. 94 tūkst. Kiribačio gyventojų jau dabar priversti palikti istorines pakrantėse įsikūrusias gyvenvietes.
Egiptas. Apie šią Šiaurės Rytų Afrikos valstybę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros (OECD) leidinys yra rašęs: „Jūros lygio kilimo pavojus Egipte sukėlė dideles socialines diskusijas. Kaip jau buvo aptarta, Egipte nėra daug derlingų, žemdirbystei ar ūkio infrastruktūrai tinkamų žemės plotų – jų pagrindą sudaro zonos, esančios Nilo deltos pakrantėse.“
Tuvalu. Valstybė Ramiajame vandenyne, į Pietus nuo pusiaujo. „TreeHugger“ jau rašė apie Tuvalu pagalbos šauksmą: „10 tūkst. gyventojų yra pavojuje, nes jų gyvenamosios vietos yra vos 2 metrais aukščiau už jūros lygį. O 1989 metų JT pranešime teigiama, kad Tuvalu gali išnykti jau po 30–50 metų.“
Maldyvai. Salų valstybė Indijos vandenyne, į Pietvakarius nuo Indijos. Vadinamajame povandeninio kabineto posėdyje realias salos užliejimo ir išnykimo grėsmes iškėlė ir Maldyvų prezidentas Mohamedas Nasheedas.