Mėgstamos muzikos ritmai, minios žmonių, šėlsmas po atviru dangumi – tai vasarą vykstantys muzikos festivaliai. Ne viena tokia šventė asocijuojasi ir su kalnais šiukšlių bei nuniokota gamta. Tačiau dabar muzikos festivalių Lietuvoje rengėjai tvirtina, jog aplinkos apsauga tapo bene svarbiausiu jų prioritetu.
GRYNAS.lt domėjosi, kaip lietuviškieji festivaliai užtikrina gamtos apsaugą, kai muzikos jūroje „skęsta“ gausybė žmonių.
Pajūriui – sunki vasara?
Šią vasarą numatomi keletas itin didelių renginių paplūdimiuose. Vieni jų – „Labas festas“, kurio organizatoriai planuoja į Palangos paplūdimį pritraukti 15 tūkst. lankytojų, bei mažesnis „Karklė 2011“, vyksiantis antrus metus Karklėje, šalia vandens.
Anot Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio, dažniausiai su departamentu festivalių detalės nėra derinamos.
„Suburiamos specialios komisijos savivaldybėse - būtent jos ir duoda leidimus. Mano nuomone, kai kuriais atvejais turėtų būti derinama ir su aplinkos apsaugos institucijomis, ypač jei renginys vyksta arčiau vandens telkinių ar rezervatų, kur jautresnė ekosistema. Kartais festivaliuose automobiliai statomi tiesiog ant pievų. Galbūt iš pirmo žvilgsnio pieva ir atrodo paprasta, bet ji gali būti įtraukti ir į saugomą teritoriją. Pasitaiko, jog festivalių organizatoriai neišpildo visų savo įsipareigojimų, palieka šiukšlių, nesutvarko iki galo aplinkos, nors savivaldybės to lyg ir reikalauja“, - apgailestauja A. Kairys.
Tačiau panašu, jog festivalių organizatoriai šiemet skirs itin didelį dėmesį aplinkos apsaugai. Galbūt pasimokę iš kolegų klaidų, galbūt „užsikrėtę“ žaliosiomis idėjomis, visi it susitarę kalbėjo, kad aplinkos apsauga turi būti pirmoje organizacinių festivalių darbų vietoje.
„Festivalis baigiasi tada, kai nebelieka nė vienos šiukšlės“
Anot M. Tumšio, itin daug dėmesio buvo skirta aplinkos apsaugai praėjusiais metais, tad šiemet bus pakoreguotos tik kelios detalės.
„Praėjusiais metais rengtas festivalis buvo tik patikrinimas, ar toje vietoje galima rengti tokius renginius. Vieta išties yra unikali, priklauso Pajūrio regioniniam parkui, todėl reikėjo itin daug dėmesio skirti apsaugai, jog nebūtų prišiukšlinta, jog nebūtų nuniokotos kopos. Ko gero, skyrėme 30 proc. daugiau apsaugos ir metėme daug daugiau pajėgų nei įprastai tokiam renginiui reiktų, nes jau 8 valandą ryte po renginio nebebuvo šiukšlių. Mums, renginių organizatoriams, festivalis baigiasi tada, kai nebelieka nė vienos šiukšlės. Turime ir taip pavyzdžių, kai po renginių lieka nesutvarkyta aplinka.
Pernai nepagalvojome ir leidome įsinešti gėrimus stiklinėje taroje. Šiemet to tikrai neleisime ir gėrimus bus galima įsigyti tik festivalio teritorijoje ir tik plastmasinėje taroje“ , - sako festivalio Karklėje organizatorius.
Paklaustas, ką mano apie Palangoje vyksiantį milžinišką „Labas festą“, ar bus įmanoma susitvarkyti su tokiu dideliu srautu žmonių, M. Tumšys buvo linkęs mąstyti pozityviai.
„Palangos paplūdimyje tokiu metu vasarą visada būna milžiniški srautai žmonių, net jei ten ir nevyktų festivalis. Manau, jog organizatoriai, kurie rengiasi tokio masto renginiui, bus tikrai pasiruošę ir pasirūpins, jog gamta nenukentėtų“, - užtikrintai kalbėjo renginių organizatorius.
Pavyzdys - latviai
Taip pat pozityviai buvo nusiteikę ir „Labas festo“ organizatoriai - šį festivalį organizuoja net trys renginių organizavimo agentūros. Vienos jų marketingo vadovas Mindaugas Morkūnas teigė, jog organizatoriams gyvu pavyzdžiu, kaip galima nekenkti paplūdimiui ir užtikrinti gamtos apsaugą, yra Latvijoje jau penktus metus vykstantis „Positivus“ festivalis, pritraukiantis daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
„Švarai užtikrinti yra pasamdytas „Palangos komunalinis ūkis“, renkama ir savanorių komanda, kuri surinktų po renginio užsilikusias šiukšles. Šiuo metu suplanuota 80 apsaugos darbuotojų, 40 mobilių tualetų – tai yra 30 procentų daugiau nei reikalauja renginio leidimas - bei jau anksčiau minėto komunalinio ūkio darbai. Augant parduodamų bilietų skaičiui daugiau nei planuojama pajėgos būtinai bus padidintos“, - sakė D. Afarjanc.
Jo teigimu, dėl leidimo į Palangos miesto savivaldybę buvo kreiptasi balandį, jis patvirtintas gegužę.
„Esame įsipareigoję užtikrinti viešąją tvarką, švaros palaikymą, teritorijos valymą, derinti renginio statinių schemas su savivaldybe, neviršyti nustatytos leistinos garso normos. Šių reikalavimų ir laikysimės“, - ryžtingai kalba „Labas festo“ organizatorius.
Tiek M. Tumšys, tiek festivalio Palangoje organizatoriai, kaip vieną iš priežasčių, kodėl būtina sutvarkyti aplinką įvardino, jog kitaip negautų leidimo iš savivaldybių kitų metų renginiams.
Taikytinų priemonių - daug
Panašu, jog šiemet žaliosiomis idėjomis gyvena ne vien tik jūriniai festivaliai. Apie tai liudija Zarasų rajone vyksiančio elektroninės muzikos festivalio „Tundra 2011“ bei Varėnoje, Dainų saloje, rengiamo „Tamsta muzika 2011“ festivalio organizatoriai.
Anot „Tundros 2011“ festivalio kuratorės Rasos Liaukevičiūtės, jau nuo 2008-ųjų metų bandoma diegti saugias aplinkai idėjas.
„Festivalyje mes taikome šiukšlių depozito sistemą. Žmonės susimoka 5 litų užstatą už šiukšles, kuris yra įtrauktas į bilieto kainą privalomąja tvarka. Prie durų festivalyje tikrinant bilietus kiekvienas gauna ir specialų kuponą bei šiukšlių maišą. Po renginio pristatę pilną šiukšlių maišą kartu su gautuoju kuponu žmonės gali atsiimti 5 litus. Metodas pasiteisino, nes dauguma lankytojų – jauni žmonės, kurie po renginio dažniausiai būna jau išsileidę pinigus ir noriai susirenka šiukšles, kad juos atgautų. Patirtis rodo, kad iš pradžių tinka ir toks žmonių paskatinimas, o vėliau tai tampa gražia tradicija ir žmonės noriai susirenka savo šiukšles ne vien dėl pinigų. Žinoma, bandome žmones skatinti mąstyti apie aplinką ne tik prievartiniu būdu. Pernai įrengėme festivalyje “Eko zoną”, kurioje ekologijos aktyvistai skaitė paskaitas, demonstravo filmus, rengė užsiėmimus”, - sako R. Liaukevičiūtė.
Ji taip pat įvardija, jog tai nėra vienintelės taikomos aplinkos apsaugos priemonės. Anot jos, elektroninės muzikos festivalio organizatoriai visiems rūkantiems dalyviams dalina nešiojamas pelenines iš PET ruošinių buteliams.
„Iš pradžių tai buvo tiesiog įdomus suvenyras, primenantis festivalį, bet teko sulaukti nemažai džiugių atsiliepimų - net ir po festivalio vykdami į gamtą žmonės pasiima jas su savimi. Norisi tikėti, kad kai kuriems žmonėms ir po vieno renginio gali susiformuoti įprotis nemesti nuorūkų kur pakliūva”, - džiaugiasi kuratorė.
R. Liaukevičiūtės teigimu, festivalyje taikomi tam tikri apribojimai netgi prekybininkams. Šie negali tiekti maisto ar gėrimų plastikiniuose induose.
„Pernai festivalyje maistas buvo tiekiamas biodegraduojančiuose induose. Tokie indai net ir nepatekę į konteinerius, kelia mažesnę grėsmę - per keletą metų suyra patys. Deja, tai brangus malonumas, be to, tenka juos siųstis iš užsienio”, - apgailestauja ji.
Į rūšiavimą dėmesį atkeips… orkestru
Kito festivalio direktorė Ona Rimeikienė taip pat buvo įsitikinusi, jog aplinką reikia saugoti.
„Nors visada po mūsų festivalių užtikrindavome tvarką ir incidentų nebūdavo, šiemet itin skatinsime festivalio svečius rūpintis aplinka. Yra sukurta melodija, tad subursime lankytojų orkestrą, kuris gros laikraščiais, buteliais ir kitomis atliekomis. Kaip ir visada dalinsime maišus, tačiau tiems, kas surinks tarkim maišą butelių, įteiksime ir dovanėles. Apdovanosime ir tuos, kurie rūšiuos šiukšles, kadangi šiemet bus pastatyti ir rūšiavimo konteineriai“, - sako „Tamsta muzika 2011“ festivalio direktorė O. Rimeikienė.
Kalbėdama apie šiemetines iniciatyvas, R. Liaukevičiūtė taip pat įvardino, jog „Tundra 2011” festivalyje bus galima rūšiuoti šiukšles.
„Šiais metais festivalyje statysime rūšiavimui skirtus konteinerius. Taip pat planuojame suorganizuoti perdirbamų atliekų supirktuvę. Patirtis rodo, kad jos sudaro didžiąją dalį festivalinių atliekų, tikimės, kad taip bent dalinai užbėgsime už akių jų patekimui į bendras buitines atliekas”, - viliasi kuratorė.
Sieks apdovanojimo
Nors apie „Green‘n‘clean“ apdovanojimą nė vienas iš galimai atitinkančių reikalavimus festivalių organizatorių daug pasakyti negalėjo, tačiau pažadėjo, jog apdovanojimo pabandys siekti.
„Nesame girdėję, bet bus puiki proga pasidomėti, ar tai įmanoma Lietuvos festivaliams. Vis tik dažnu atveju Lietuvos renginiams būti ekologiškais tiesiog per brangu. Norisi tikėti, kad ateityje ekologiją nebebus prabanga”, - guodėsi „Tundros 2011“ festivalio kuratorė.
Jai pritarė ir kolegė, „Tamsta muzika 2011“ festivalio direktorė. „Bandysime siekti šio apdovanojimo“, - optimistiškai nusiteikusi buvo O. Rimeikienė.