Negyvoji jūra pastaraisiais dešimtmečiais dramatiškai seko, daugiausia - dėl žmonių poreikio vandeniui. Tačiau dabar, užuot leidę jūrai visiškai sunykti, kai kurie mokslininkai vis rimčiau ragina ją gelbėti, rašo „Discovery“.
Pagal patį ambicingiausią ir detaliausią pasiūlymą iki šiol pareigūnai svarsto milžinišką inžinerinį projektą, kuriuo vanduo į Negyvąją jūrą būtų pumpuojamas iš Raudonosios jūros, esančios už 185 kilometrų. Vamzdžiai vandeniui tekėti būtų nutiesti palei Izraelio ir Jordanijos sieną - sieną tarp dviejų tautų, susiduriančių su didžiuliu vandens trūkumu.
Kokį poveikį daugiamilijoninis projektas turėtų aplinkai, vertino tarptautinė tyrėjų komanda, pateikusi ataskaitas Pasaulio bankui. Diskusijoms tebesitęsiant, panašios problemos kyla į paviršių ne tik Artimuosiuose Rytuose.
Nuo vandens trūkumo kenčia ištisi regionai visame pasaulyje ir didžiuliai su tuo susiję infrastruktūros projektai dygsta nuo Kinijos iki JAV.
„Aš teigčiau, jog kiekvienas įgyvendintas projektas turėjo nenumatytų pasekmių - nuo mažiausių iki didžiausių. Didžiausi XX-ojo amžiaus vandens projektai buvo įgyvendinami atsižvelgus tik į technologinius klausimus, bet ne į aplinkosaugos, socialinius, ekonominius klausimus“, - teigė jis.
„Raudonosios-Negyvosios jūrų projektas yra pavyzdys, kokius kraštutinumus esame pasirengę svarstyti, kai vandens resursai rimtai sumažėja. Artimiuosiuose Rytuose vandens rimtai trūksta. Jordanijai, Izraeliui ir palestiniečiams desperatiškai jo reikia. Aš visiškai suprantu, kaip jie užsifiksavo ties šia idėja“, - kalbėjo P. Gleickas.
Apie 430 metrų žemiau jūros lygio tarp Izraelio ir Jordanijos telkšančios Negyvosios jūros krantai yra žemiausi sausumos taškai planetoje. Karšta, sausa ir uolomis apsupta sritis traukia lankytojus dėl savo biblinių aliuzijų, stulbinamų archeologinių vietų bei žmones paviršiuje išlaikančių vandenų. Kai kuriais vertinimais, Negyvosios jūros purvas bei mineralų turtingos druskos turi gydomųjų galių.
Jūra taip pat pasirodė patraukli dviem didelėms verslo kompanijoms, kurios tiek Izraelio, tiek Jordanijos pusėse specialiai garina vandenį, kad gautų milijonus tonų druskų, vėliau naudojamų kaip trąšos bei pramonėje.
Vandenį iš jūros atima ir gyventojai, jį semiantys iš Jordano upės bei kitų intakų. Šis vanduo naudojamas gerti ir žemės ūkyje.
Tūkstančius metų Negyvosios jūros lygis buvo iš esmės stabilus, tačiau nuo 1950-ųjų, kai žmonių veiksmai ėmė daryti rimtą įtaką, jis ėmė kristi po maždaug 30 centimetrų kasmet ir iki šiol nuseko jau apie 30 metrų.
„Nėra abejonių, kad netvarką sukėlė žmogaus įsikišimas. Nekyla jokių klausimų. Tai mūsų kaltė“, - teigė Jiwcharas Ganoras, Izraelio geochemikas.
Tuo metu lietaus regionas kasmet gauna po mažiau nei aštuonis centimetrus. Tai reiškia, kad atkurti Negyvosios jūros vandeningumą iš esmės galima tik fiziškai pumpuojant vandenį atgal. Kol kas lieka neaišku, kuris konkretus sprendimas bus priimtas, rašo „Discovery“.
