Valkatavimui ar net ankstyvai žūčiai - utilizacijai - mūsų krašte pasmerktus šunis priglaudę norvegai džiaugiasi jų ištikimybe ir draugyste.
Du iniciatyvūs ir gyvūnų kančioms neabejingi 25 metų kauniečiai pasirūpino, kad benamius Lietuvos šunis priglaustų norvegai. Ištraukti iš žūties nagų ir pasmerkti utilizuoti mūsų krašte, už norvegų pinigus šie šunys pusę metų šeriami, jei reikia, gydomi, skiepijami, į poodį jiems įmontuojamos mikroschemos. Vėliau norvegai apmoka keturkojų kelionę jūra į savo šalį. Skandinavai šios pagalbos šunims ėmėsi skatinami humaniškumo ir todėl, kad civilizuotame jų krašte nekilmingi mišrūnai jau tampa deficitu, rašo "Lietuvos žinios".
Šunų apgyvendinimu norvegų šeimose rūpinasi kaunietė verslo vadybininkė Agnė Volockytė, žinoma kaip viešosios įstaigos "Penkta koja" įkūrėja. Mergina teigia šią pagalbos keturkojams organizaciją steigusi drauge su idėją parėmusiu klasės draugu. Prieš trejus metus įkurta "Penkta koja" jau subūrė dešimt savanorių, pasiryžusių valkataujančių šunų bei kačių gyvenimą padaryti šviesesnį.
Nuolat Lietuvoje ieškanti žmonių, galinčių priglausti valkataujančius šunis, A.Volockytė džiaugiasi, kad vien per šiuos metus jos įkurtai "Penktai kojai" pavyko penkiems nebereikalingiems šunims rasti šeimininkus Norvegijoje. Anot jos, ryšiai su norvegais užmegzti, kai jos bičiuliai išvyko uždarbiauti į šią šalį. Ten būdami jie išsiaiškino, kad civilizuotoje Norvegijoje ne tik nėra valkataujančių šunų, bet ne taip lengva gauti ir mišrūną šunėką.
A.Volockytė pasakojo, kad ten visi šunys "čipuojami" - jiems į poodį įmontuojama mikroschema, padedanti nustatyti šeimininkus, jei šuo pabėgtų. Už klaidžiojančio keturkojo nepriežiūrą jo šeimininkui tenka mokėti didžiules baudas, tad ir šunų valkatų nėra. Be to, norvegai linkę augintinius sterilizuoti, veisiami tik kilmingi ir brangūs šunys, tačiau jie ne visiems įperkami. Tai ir yra norvegų susidomėjimo vargetomis mūsų šunimis priežastis. Išvežti į jų šalį ir patekę į geras rankas, šuneliai netrunka atkusti ir tampa puikūs norvegų draugai. Anot kaunietės gyvūnų globėjos, tam, kad įsigytų draugą, norvegai pasirengę sumokėti už pusės metų jo parengimą kelionei (tiek trunka karantinas, kai sumanytą išvežti šunį turi stebėti bei skiepyti veterinarai) ir už pačią kelionę.
