Ankstyvas pavasaris, oro temperatūra vos vos pradeda kilti, apylinkių kalvas vis dar dengia sniegas, tačiau Meinardo Hanseno namuose šilta it vasarą. Pro nuo grindų iki lubų nusidriekusius, į pietų pusę orientuotus langus srūva saulės spinduliai, o ant sienos kabantis daviklis rodo 24 °C. Šalia esantį vokišką užrašą „Heizung 0” Meinardas kaip mat paaiškina: „Nulinis šildymas.
Jau ištisas savaites mes nejungiam jokio šildymo. Štai ten, prie sienos yra vienas radiatorius, tačiau jis čia atsirado tik dėl psichologinių priežasčių, nes mano žmona niekada netikėjo, jog tai bus įmanoma”. Toji „neįmanomoji” svajonė buvo pasyvus namas, kurio patogiai vidaus temperatūrai palaikyti nereikia jokios aktyvios, išorinės šildymo sistemos t.y. nereikia jungtis prie šiluminio tinklo ar dujotekio.
Meinardas Hansenas šiandien yra pagrindinis pietvakarių Vokietijos miesto, Freiburgo, architektas, o jo kompanija visame mieste jau pastatė apie šimtą tokių namų. Ir nors santykinai Freiburge pasyviųjų namų vis dar gana nedaug, tačiau energiją taupantis būstas čia seniai tapo įprastu dalyku. Ne veltui, jau nuo 1970-ųjų Freiburgas vadinamas ekologiškiausiu Vokietijos miestu.
Saulės miestas
Freiburgo gyventojai ekologija susirūpino aštuntojo dešimtmečio pradžioje, kai Badeno-Viurtembergo regiono valdžia panoro statyti atominę elektrinę vos 30 km atstumu nuo miesto.
Šis tikslas jau pasiektas – saulės teikiamą energiją miestas pasisavina įvairiais būdais: fotovoltinės saulės baterijos gamina elektros energiją, kolektoriai naudojami vandens šildymui, saulės kambariai, pasyvūs namai ir žiemos sodai leidžia taupiai naudoti sukauptą energiją. Ne tik gyvenamieji namai, bet ir visuomeniniai pastatai šiame mieste naudoja saulės teikiamą energiją.
Freiburgo centrinėje stotyje įdiegtas 240 fotovoltinių saulės modulių, 19 aukštų fasadas, ant Universitetinės ligoninės stogo sumontuotos sistemos teikia 10 proc. visos įstaigai reikiamos energijos, futbolo stadione ir daugelyje mokyklų taip pat įdiegtos Saulės sistemos.
Miestas ne tik plačiai taiko Saulės energiją gaminančias sistemas, bet ir jas vysto. Fraunhoferio Saulės energijos sistemų institute atliekami svarbūs moksliniai tyrimai, tobulinamos technologijos. Saulės energijos mokymų centre ruošiami technikai ir įrenginių diegimo specialistai, Tarptautinė Saulės energetikų asociacija (ISES) ir daugelis kitų su Saulės energetika susijusių institucijų savo būstines įkūrė būtent šiame mieste. Svarbiausios Europoje Saulės energetikos konferencijos ir parodos taip pat vyksta Freiburge.
Žalieji gyvena Vaubane
Šis miestas pasauliui davė vieną garsiausių statybos avangardo atstovų, saulės energijos architektą Rolfą Dischą. Čia, Freiburge, jis sukūrė pirmąjį pasaulyje pastatą, kuris pagamina daugiau energijos nei suvartoja.
Prieš 17 metų iškilęs gyvenamosios ir verslo paskirties, aplink savo ašį paskui saulę besisukantis „Heliotropas” tapo įrodymu, jog perteklinės energijos statiniai, turintys teigiamą energijos balansą, įmanomi. Šis modelis buvo pritaikytas ir masinės gamybos gyvenamiesiems namams.
Pirmasis pasaulyje 59 gyvenamųjų namų kompleksas įgyvendintas 2000 m. Freiburgo rajone Vaubane, kiekvienas iš tokių namų ne tik neišskiria žalingo anglies dvideginio, bet per metus dar ir pagamina elektros energijos maždaug už 4000 eurų.
Tačiau ekologiškumas čia darnia statyba neapsiriboja, pirmiausia jis pasireiškia žmonių sąmonėje ir elgesyje. Rajono gyventoja Klaudija Dupė sako, jog gyventi žaliai čia tiesiog privaloma: “Vaubane itin jaučiamas visuomenės daromas spaudimas. Jei rajono gatve eini nešinas Aldi prekybos centro plastikiniu maišeliu, tai, atleisk brolyti, su tavim jau nelabai kas norės bendraut, juk vietoj to, kad pirktum natūralius produktus iš ūkininkų krautuvėlių remi šiuos prekybos gigantus.
Tai šiek tiek klaustrofobiška, nes kiekvienas tikisi, jog elgsiesi taip, kaip dauguma. Be abejo, turėti automobilį čia taip pat nėra gero tono požymis”. Teoriškai Vaubano gyventojai gali turėti nuosavus automobilius, tačiau juos privalo laikyti specialiuose garažuose rajono pakraštyje, o vietos nuomos kaina siekia 18 000 eurų per metus.
Vaubano gatvės atrodo tuščios, stovinčių automobilių nesimato, o ir judančių beveik nėra, daugelis renkasi dviračius arba viešąjį transportą.
Nors, kaip ir visur pasaulyje, atsiranda čia ir tikrų gudruolių, kurie savo automobilį laiko gretimo rajono gatvėje arba aplinkiniams teigia, jog šis priklauso kokiam nors giminaičiui.
