Visą pavasarį iš jūros traukdami ruonių apkramtytas menkių galvas, priekrantės žvejai ėmė panikuoti, kad Baltijos jūroje šių žinduolių populiaciją jau reikėtų reguliuoti.
Ant kablių – tik žuvų galvos
Menkes žvejodami puskilometrio ar kilometro ilgio ūdomis, žvejai tikino tik tuščiai eikvojantys degalus, nes į valtis tenka traukti kablius su nukąstomis menkėmis.
„Ruoniai greitesni, nukanda žuvį, ir lieka tik galva. Taip, šiais metais tai didžiulė bėda mūsų žvejams“, – teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Nors ruoniai žalos pridaro visoje jūroje žvejojantiems žvejams, tačiau daugiausia jų pastebima ties Šventąja. Esą šiuose žvejybos plotuose ruoniai karaliauja nevaržomi.
„Anksčiau taip nebūdavo. Nors ruonių ir buvo, bet jų padaroma žala nebuvo tokia skaudi. Nėra pusiausvyros“, – tikino A.Bargaila.
Skaičių nori mažinti
A.Bargailos manymu, šiemet gerokai išaugusi ruonių populiacija turėtų būti reguliuojama.
„Šiuos gyvūnus prižiūri Jūrų muziejus. Kol vieni juos globoja, kiti jau skaičiuoja nuostolius“, – kalbėjo asociacijos pirmininkas.
Suplėšyti tinklai ir laimikio praradimas esą ir buvo priežastis, dėl kurios į šiuos gyvūnus žvejai visuomet žiūrėjo su pasipiktinimu.
Jūrų muziejaus atstovė Nika Puteikienė tikino, kad biologai šiais metais skelbia, jog Baltijos jūroje gyvena apie 30 tūkst. ruonių.
Populiacija juda į pietus
Kodėl šiemet Lietuvos pakrantėse pastebėti gausūs ruonių būriai? Specialistė aiškino, kad tai lėmė migracija.
„Tiesiog ruoniai iš šiaurinės jūros dalies migruoja į pietinius rajonus, kaip ir mūsų priekrantė. Tai lemia šiaurėje sumažėję žuvų ištekliai“, – pastebėjo N.Puteikienė.
Tai, kad pastaruoju metu jūroje pagausėjo žuvų, neslepia ir patys žvejai.
„Pavydžiu dabartiniams žvejams. Kai aš pats dar žvejodavau, tokių sugavimų nebūdavo“, – pripažino A.Bargaila.
Biologai teigia, kad vis dėlto ruonių populiacija Baltijoje išlieka stabili, o apie jos reguliavimą negali būti net kalbos.
Jūros paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas tikino, kad Baltijos jūroje sumažėjo apie 80 proc. žuvų išteklių.
„Reikia mažinti žvejų, o ne ruonių skaičių“, – tvirtino A.Grušas.
Specialisto nuomone, nerasdami pakankamai maisto, ruoniai suka žvejų tinklų link.
Lietuvos aplinkosaugininkai įsitikinę, kad ruoniai yra tikrieji sanitarai, nes jie gaudo dugnines, nepramonines, sergančias, išsigimusias žuvis.
Pilkieji Baltijos ruoniai – rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šių ruonių populiacijos Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
