Seimas ketvirtadienį vėl grįžo prie prieštaringai vertinamo Miškų įstatymo projekto, tačiau ir šį kartą galutinis taškas nebuvo padėtas. Antradienį parlamentarai dar spręs sklypų dalijimo klausimą.
Vis dėlto Seimo nariai pritarė nuostatai, kuri turėtų užkirsti kelią masiniam miškų užstatymui. Nuspręsta, kad sodybas miško žemėje bus galima atstatyti tik tuomet, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas bus įrodytas remiantis archyvų duomenimis.
Taip esą bus užkirstas kelias klastotėms, kai į teritoriją atvežami akmenys, kuriuos vėliau bandoma pripažinti buvusio namo pamatais.
Seimas taip pat atmetė siūlymą išimtiniais atvejais miškuose leisti statyti rekreacinės paskirties pastatus, taip užkirsdamas kelią galimoms apartamentų ar viešbučių statyboms ežerų ir upių pakrantėse.
Jam antrino ir Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas, pareiškęs, kad jei bus balsuojama dėl kiekvieno siūlymo atskirai, "Seimas apžels mišku".
Priiminėjant įstatymą aršiausias ginčas įsiplieskė tarp Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno ir A. Valinsko. Pastarasis pareiškė, kad J.Šimėnas elgiasi taip, tarsi būtų paėmęs kyšį už Miškų įstatymo priėmimą, viską išleidęs ir dabar karštligiškai atidirbinėjantis. Už šiuos žodžius J. Šimėnas žodžiu apskundė A. Valinską prokuratūrai, nes esą nenori nešioti tokio „šmeižto ant savo pečių“.
GRYNAS.lt primena, kad Seimas po svarstymo yra pritaręs Miškų įstatymo projektui, tačiau tai negalutinis jo variantas – įstatymas laikomas priimtas, jei jam Seimas pritaria po priėmimo bei pasirašo prezidentas.
Projekte numatoma, kad buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys.
Teisė į buvusios sodybos atstatymą būtų netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, tai yra asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.
Paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose, kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.
Pagal svarstymo metu priimtas pataisas tokiuose miškuose ir valstybinių parkuose miško žemės paskirtį būtų leidžiama pakeisti tik valstybinės svarbos objektams įrengti.
Pagal įstatymo projektą asmenys, inicijuosiantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, būtų mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Privačios miško žemės savininkai, norintys ją paversti kitomis naudmenomis, privalėtų įveisti mišką ne mažesniame plote arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.
Prieš Miškų įstatymo pataisų svarstymus, prie Seimo, sustoję vieni priešais kitus, ne kartą piketavo ir miškų savininkai, ir žalieji.
