Daugelio tautų mitologijoje galingiausia iš dievų buvo Saulė. Viso pasaulio gyvenimas ir klestėjimas jos rankose. Tai, į ką praeities žmonės žvelgė su pagarba ir baime, šiandien mes vertiname pragmatiškai ir racionaliai.

Sukūrėme technologijas, kurių dėka saulės teikiamą šilumą ir šviesą pavertėme vienu svarbiausių alternatyvios energijos šaltinių. Spindulinė saulės energija yra nuolat pasikartojanti, darni ir neišsenkanti, todėl laikoma atsinaujinančių energijos išteklių karaliene.

Šiluma – beveik nemokama

Įdarbinta saulė mums gali pagaminti šilumą arba elektros energiją. Vandens ir patalpų šildymui skirti įrenginiai vadinami saulės kolektoriais, o elektros energija gaunama pasitelkus fotovoltinius saulės elementus. Namų ūkyje plačiausiai naudojami saulės kolektoriai, ant privačių namų stogų juos dažniausiai įsirengia žmonės siekiantys sumažinti vandens šildymui naudojamos elektros ar dujų kiekį ir taip sutaupyti, o kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Kolektorių veikimo principas labai paprastas – sukauptą šilumą specialus siurblys perduoda į vandens šildytuvą. Vasarą jame vanduo gali įkaisti net iki 70° C, tačiau jeigu šiam įšildyti iki reikiamos temperatūros saulės nepakanka tuomet sistema ima naudoti papildomą energijos šaltinį.

Saulės kolektoriai nėra pigus, tačiau įkandamas malonumas, o žvelgiant tolimesne perspektyva - gera ir atsiperkanti investicija, mat padengia daugiau nei pusę vandens šildymui skirto metinio energijos poreikio.

Švarios elektros gamybai būtina parama

Visai kas kita – fotovoltiniai saulės elementai. Tai švariausias, pasaulyje itin sparčiai plintantis būdas saulės energiją paversti į elektros energiją. Privatiems asmenims be valstybės paramos fotovoltinius saulės elementų modulius įsirengti per brangu, todėl daugelyje vakarų Europos šalių veikia paramos sistema arba sudarytos sąlygos pagamintą energiją atiduoti į centrinį tinklą t.y. priklausomai nuo pastato gyventojų poreikių elektra iš, dažniausiai ant stogo sumontuotų saulės elementų tiekiama vartotojui, o likusi parduodama tinklui.

Kitas, plačiai paplitęs būdas – saulės elektrinės. Investuotojai steigia didžiulius fotovoltinių modulių parkus ir pagamintą elektros energiją nustatytu tarifu parduoda skirstomiesiems tinklams. Valdžios požiūris ir skatinimo programa energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos srityje itin svarbus, kone lemiamas veiksnys.

Italijoje nuo šių metų sausio mėnesio pradėjo veikti įstatymas, kuriuo nurodoma, kad visuose naujai statomuose ar rekonstruojamuose namuose turi būti sumontuoti saulės kolektoriai ir fotovoltiniai saulės elementai.

Valstybės skatina ir remia

Pavyzdžiui, Italijoje nuo šių metų sausio mėnesio pradėjo veikti įstatymas, kuriuo nurodoma, kad visuose naujai statomuose ar rekonstruojamuose namuose turi būti sumontuoti saulės kolektoriai ir fotovoltiniai saulės elementai. 50 proc. buityje sunaudojamo šilto vandens privalo pagaminti saulės kolektoriai, o fotovoltiniai elementai kiekvienam butui turi užtikrinti mažiausiai 1 kW elektros energijos.

Didžiosios Britanijos valdžia šiemet pasaulį nustebino pirmoji paskelbusi atsinaujinančios šilumos paramos dekretą (Renewable Heat Incentive), kuriuo sudaromos sąlygos prisijungusiems prie centrinio šilumos tinklo parduoti perteklinę, saulės kolektoriaus (taip pat geoterminiu būdu ar iš biomasės) pagamintą šilumos energiją. Verslo ir gamybos sektoriuje šis dekretas įsigalios jau šiemet, o nuo 2012 spalio šia lengvata galės naudotis ir gyventojai.

Dekretas galios 20 metų ir skatins šilumos gamybą iš nuolat atsinaujinančių šaltinių. O Lietuva? Nors iki 2020 m. įsipareigojo iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminti 23 proc. energijos, tačiau realūs darbai, bent jau saulės energijos panaudojimo srityje juda vangiai.

Lietuvoje sąlygos palankios

Gal todėl, kad mūsų galvose vis dar skamba daininga eilutė - čia Lietuva, čia lietūs lyja?

Ją ištrinti ir rimčiau atkreipti dėmesį į saulės energijos panaudojimą turėtų paskatinti Europos komisijos Jungtinių tyrimo centro (EC JRC) pateikiami duomenys pagal kuriuos į Lietuvą patenkantis metinis saulės spindulinės energijos kiekis (vidutiniškai apie 1005 kWh/m²) beveik nenusileidžia patenkančiam į Vokietijos teritoriją (apie 1007 kWh/m²) ir lenkia Didžiosios Britanijos (apie 964 kWh/m²), Belgijos (975 kWh/m²), Olandijos (976 kWh/m²) rodiklius.

Latvija iki 2020 iš atsinaujinančių išteklių, pasižadėjo pagaminti net 40 proc. energijos, o Lietuva perpus mažiau 23 proc.

Taigi, neturime pagrindo manyti, kad vystyti saulės energiją transformuojančias technologijas mūsų šalyje neefektyvu, kai tai sėkmingai daro šalys, kurių gamtinės sąlygos labai artimos mūsiškėms.

Šioje srityje pirmauja Vokietija, kuri 2010 metais prie jau turimų 9,800 MW galios fotovoltinių sistemų pridėjo dar 6,500 MW (EPIA duomenys). Tačiau labiausiai nustebino Čekija, kuri per praėjusius metus saulės sistemų instaliuotą galią padidino 1,000 MW, tiek pat kiek ir Italija, bei pralenkė tokias šalis kaip Ispaniją (375 MW), Prancūziją (500 MW) ir Graikiją (150 MW). Galima teigti, kad Čekija nuveikė tiek, kiek trys Europos milžinės kartu sudėjus.

Tamsioji pusė

Tokį Čekijos šuolį saulės energetikos srityje pirmiausia lėmė sudarytos palankios sąlygos investuotojams. Tačiau, Europos fotoelektros pramonės asociacijos (EPIA) teigimu, toks augimas Čekijoje, ko gero, ilgai nepasikartos, mat politikai neseniai nutraukė paramą norintiems steigti naujas saulės elektrines.

Čekijos fotoelektros pramonės asociacijos prezidentas Jaromiras Rehakas mano, kad draudimą naujoms elektrinėms jungtis prie skirstomųjų tinklų lėmė konkurencija. Ši problema, anot jo, yra tipiškas konflikto tarp “naujųjų žaliųjų energetikų” ir “senųjų energetikų” pavyzdys.

“Dėl staigios fotovoltinių elektrinių raidos Čekijos monopolinis elektros energijos gamintojas CEZ prarado rinkos dalį, štai todėl politikai ėmė slopinti tradiciniams energijos gamintojams pavojingą naująjį saulės energijos fenomeną” – komentuoja J. Rehakas. Ar tik nebus ši situacijos Čekijoje iliustracija artima ir mūsų platumoms?

Kitas įdomus faktas yra tas, kad Latvija iki 2020 iš atsinaujinančių išteklių, pasižadėjo pagaminti net 40 proc. energijos, o Lietuva perpus mažiau 23 proc. Tebūnie atviras klausimas, kas gi slepiasi už šių skaičių.