Akcija „Darom 2011“ skatino žmones tvarkytis ir rūpintis, kad mūsų šalyje šiukšlių būtų kuo mažiau. Tačiau vieną vietą, Lietuvoje vis dar galima laikyti masine šiukšlių traukos zona. Važiuojant keliu iš Vilniaus į Medininkus, Padvarionių užkardos link, neįmanoma nepastebėti didelio kiekio šiukšlių. Kiekvieną dieną jų pastebima vis daugiau.
Nuolatinė problema
Keliaujant A3 magistrale, (Lietuvos magistralinis kelias nuo Vilniaus iki Lietuvos-Baltarusijos sienos, – GRYNAS.lt past) pastebimas didelis šiukšlynas. Apie šią bėdą yra kalbama kiekvienais metais.
Medininkų seniūnijos seniūnas Stanislavas Boroško patikino, kad ši problema nuolat kartojasi ir niekaip nepavyksta jos išspręsti.
„Nutirpus sniegui, buvo pastebėtas labai didelis kiekis šiukšlių. Kiekvieną dieną kelio ruože prie pasienio sienos, matome daug vilkikų. Jų eilės kartais siekia daugiau nei 5 kilometrus. Daugelis vairuotojų šiukšles meta tiesiog per langą. Kovo mėnesį mes jau pradėjome rinkti šiukšles. Jas rinko 4 žmonės“, – apie problemą kalbėjo S. Boroško.
„Darom 2011“ – akcija nepasiteisino
Medininkų seniūnas patvirtino, kad iki akcijos „Darom 2011“ pradžios rinko šiukšles, organizavo talkas. Kai buvo paskelbta akcija, seniūnija rinko šiukšles kartu su Pasieniečių mokyklos atstovais, kitais žmonėmis. Tačiau tai nepadėjo pastebimai sumažinti šiukšlių kiekio.
„Mes nuo Medininkų posūkio iki Padvarionių užkardos, šiukšles rinkome patys. Šiuo metu mums liko sutvarkyti 300 metrų ilgio ruožą, iki Rukainių seniūnijos. Tai užims porą dienų ir kitos savaitės pradžioje šis ruožas bus sutvarkytas“, – apie teritorijos tvarkymo pabaigą kalbėjo seniūnas.
S. Boroško teigimu, pernelyg džiaugtis švara vis dar negalima.
„Tas teritorijas, kurias mes tvarkėme šeštadienį per akciją, vėl reikia tvarkyti. Automobilių eilės stovi kiekvieną dieną, o jų vairuotojai toliau šiukšlina. Tvarkyti kasdien tokius didelius kiekius šiukšlių – mums sudėtinga“, – nuogąstavo S. Boroško.
Kelininkai neskuba padėti
Seniūnas S. Boroško teigė, kad seniūnijai greitai ir efektyviai pašalinti tokius kiekius šiukšlių, yra sudėtingas uždavinys. Tai reikalauja daug išteklių ir laiko, kadangi kiekvieną dieną surinktas šiukšles keičia kitos šiukšlės.
Seniūnas pabrėžė, kad bandė kreiptis pagalbos į VĮ „Vilniaus regiono keliai“ įmonę, tačiau pagalbos nesulaukė.
„Dabar kelininkai mums nepadeda. Skambinau jiems, informavau apie problemą, tačiau jie turi daug darbo, turi lopyti asfaltą, tvarkyti blogos būklės kelius. Nors mums nepriklauso tvarkyti pagrindinį kelią, mes jį tvarkome patys, kadangi tai yra mūsų teritorija. Šį kelio ruožą privalo tvarkyti „Vilniaus regiono keliai“, – apie esamą situaciją kalbėjo S. Boroško.
Išgelbėtų konteineriai ir biotualetai
Seniūnas mano, kad šią problemą galėtų padėti išspręsti naujos priemonės.
Kitos užsienio šalys seniai yra įrengusios tualetus ir konteinerius prie pasienio sienų, tad su šiukšlių problema susiduria rečiau. Tą galėtų padaryti ir Lietuva.
„Nėra konteinerių, biotualetų, visi šiukšlina. Rašysime laišką į Vilniaus rajono savivaldybę ir siūlysime, kad tarp 50 – 100 metrų visame kelio ruože būtų pastatyti konteineriai ir biotualetai. Mes nieko nepadarysime, jeigu nebus įsteigta priemonių šiai problemai užkirsti“, – apie problemos sprendimą būdą kalbėjo R. Boroško.
Tvarko, kaip sugeba
VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktorius Petras Džervus patvirtino, kad yra atsakingi už kelių priežiūrą, tvarkymą.
„Vilnius - Minskas magistralinį kelią prižiūrime mes. Tvarkome kelius, taip pat mums priklauso surinkti šiukšles, kelio juostos ribose, tai yra - šlaituose, grioviuose bei už griovio esančioje vieno metro zonoje. Iš tikrųjų, renkame gerokai plačiau, stengiamės, kad teritorija liktų švari“, – kalbėjo P. Džervus.
Direktorius teigė esąs dėkingas Medininkų ir Rukainių seniūnijų darbuotojams. Už tai, kad jie geranoriškai suprasdami, kad tie keliai eina per jų teritorijas, dažnai prisideda prie tvarkymo darbų, paskiria žmones iš viešųjų programų, kurie renka šiukšles.
Direktorius pasiguodė, kad nepajėgia taip greitai sutvarkyti teritorijos, kaip to norėtų seniūnijos.
„Mes turėdami ne tiek daug darbininkų, fiziškai surinkti visas šiukšles, ne visada spėjame. Šiukšlių – ten labai daug. Automobilių vairuotojai meta pro langą, užuot išlipę iš automobilių, nė nebando ieškoti šiukšliadėžės, nors tų šiukšliadėžių ten nėra. Tai problema“, – konstatavo P. Džervus.
Praėjusiais metais iš vieno regiono VĮ „Vilniaus regiono keliai“ surinko 1360 tonų šiukšlių.
Vienintelis sprendimo būdas
Direktorius įvardijo, kad pikčiausia, jog būdama valstybės įmonė, ji privalo mokėti kitai valstybės įmonei mokestį už šiukšlių priėmimą į sąvartyną.
Kalbėdamas apie problemos sprendimą, direktorius P. Džervus, mano, kad šią problemą galima išspręsti tik vienu būdu. „Problema bus pažabota, jeigu bus įrengtas sukaupimo terminalas, kur vairuotojai galėtų civilizuotai laukti savo eilės kirsti pasienio sieną, turėtų infrastruktūrą, tualetus, šiukšlių dėžes. Kol kas, to nėra. Tuo turėtų pasirūpinti Pasienio policijos departamentas“, – apie galimą sprendimo būdą kalbėjo P. Džervus.
Savivaldybė bandys padėti
Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialistė Sandra Latvėnienė patikino, kad toks projektas, kuris padėtų užkirsti šiukšlių problemą, netrukus bus svarstomas.
„Mes buvome praėjusiais metais susitikę su Medininkų seniūnu, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovu bei muitinės atstovais. Aptarėme šią problemą. Manau, kad įrengti konteinerius ir biotualetus galima, tačiau sunkiau surasti jiems tinkamą vietą pastatyti, tai išspręstų problemą“, – konstatavo S. Latvėnienė.
Kaip teigė vyr. specialistė S. Latvėnienė, sunkiausia yra nuspręsti, kas apmokės tų atliekų išvežimą. Jeigu konteineriai pastatomi gyventojams, už šiukšlių išvežimą moka jie. Norint įgyvendinti šį projektą, reikės ieškoti alternatyvų, kam ir kaip apmokestinti šių šiukšlių išvežimą.
„Kai gausime raštą, turėsime ieškoti sprendimo būdų, kur būtų galima statyti konteinerius ir biotualetus. Tam reikalinga aikštelė, regionų keliai turi saugos kelio zoną. Vienu ar kitu atveju, bandysime sustabdyti šią problemą“, – kalbėjo S. Latvėnienė.
