Hidrologų stebėjimus pamaryje apibendrinantys mokslininkai prognozuoja, kad ateityje potvyniai smogs ne tik pamariui, bet ir pajūrio miestams.
Stichija išsikvėpė
Specialistai įvardija, kad šios žiemos potvynis pamaryje nepasiekė net vidutinio rodiklio.
"Todėl, kad šį sezoną turėjome tris potvynio bangas ir viduržiemio atlydį. Žiemos pradžioje buvo labai daug sniego, spėjome, kad šių metų potvynis pasieks 1979-ųjų – vieno didžiausių potvynių – mastą", – pasakojo Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčius.
Atodrėkiams pakoregavus potvynio mastus, pamario gyventojų išgąstis atlėgo.
"Šiltėjant klimatui, mokslininkai prognozuoja, kad tokie viduržiemio atodrėkiai bus dažnesni. Senais laikais tai buvo retas reiškinys. Žiema buvo tikra žiema", – tikino I.Osadčius.
Alino karščio rekordai
Tokios prognozės nedžiugina žemdirbių ir daržininkų. Ne vienas ūkininkas ar sodybos šeimininkas jau skaičiuoja šiųmetės žiemos atodrėkio padarytą žalą.
"Potvyniai anksčiau prasidėdavo kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Dabar gamta potvynio pradžią "pastūmė" net į sausį ar vasarį. Tokių tris mėnesius besitęsiančių potvynių anksčiau nematėme", – aiškino I.Osadčius.
Ilgesnis potvynio laikotarpis padeda vandens pertekliui palengva nuslūgti.
Pernai Lietuvoje buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra per 100 metų.
"Praėjusi vasara per 130 metų buvo pati karščiausia. Bet pernai buvo ir pats šalčiausias sausis, kurio vidutinė oro temperatūra buvo žemiausia per 130 metų", – aiškino specialistas.
Skandins škvalai
Praėjusių metų sausio vidutinė temperatūra nukrito 5 laipsniais žemiau vidutinio tokio laikotarpio rodiklio. Arktinį šaltį ištvėrė ir vakarinė Rusijos dalis bei rytinė Europa.
"Pernai birželį ir liepą karštis vargino ne tik Lietuvą. Tačiau iškrito ir dideli kritulių kiekiai – buvo viršytos visos vidutinės metinės normos", – apie pokyčius kalbėjo I.Osadčius.
Šylantis klimatas esą ne tik tirpdo ledynus.
"Mokslininkai prognozuoja, kad potvynių ir polaidžių kasmet daugės. Per metus sulauksime ne vienos potvynio bangos", – pastebėjo I.Osadčius.
Vandens lygis kils ir nuo gausių škvalų.
"Tačiau gamtoje stebimi kas 5–10 metų besikartojantys ciklai – kelerius metus stebimas temperatūros kilimas, vėliau ateina šaltesnių metų laikotarpis. Tačiau dabar prognozuojama, kad kasmet oro temperatūra vis kils", – aiškino I.Osadčius.
Vienas centimetras – kasmet
Dėl šių klimato reiškinių pastebimas 1 cm Baltijos jūros lygio kilimas kasmet.
"Per 20 metų pastebėta, kad jūros lygis jau pakilo 18,5 cm. Per artimiausius 30 metų prognozuojamas dar didesnis vandens kilimas", – aiškino hidrologas.
Optimistiniais skaičiavimais, Baltijos vanduo pakils 30 cm, tačiau mokslininkai perspėja, kad per tris dešimtmečius vandens lygis gali kili ir visu pusmetriu.
Tačiau kol vandens lygis kyla jūroje, upėse stebimas vandens kiekio mažėjimas.
"Šylant orams, daugiau vandens išgaruoja, daugiau jo sugeria gruntas", – aiškino I.Osadčius.
Pamario krašto gyventojai jau dabar suka galvas, kaip paruošti drenažo sistemas statant pastatus.
"Žmonės šaukia, kad tuoj namai paskęs. Gruntinio vandens lygis vis kyla", – pastebėjo specialistas.
