Tai bendrovės „Lifosa“ bei „Orlen Lietuva“ ir Kauno, Kėdainių bei Palangos miestų nuotekų valymo įrenginiai.
Daliaus Krinicko, Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktoriaus teigimu, šie objektai modernizuoti ir šiuo metu atitinka Europos Sąjungos bei Helsinkio komisijos reikalavimus.
Komisija pasiūlymą svarstys gegužės viduryje. Jei šie penki „karštieji taškai“ iš sąrašo bus išbraukti, jame liks dar du objektai Lietuvoje - žemės ūkio sektorius ir Kuršių marios. Preliminariai numatoma, kad laukiami rezultatai žemės ūkio srityje bus pasiekti 2012 metais, o Kuršių marių būklė pagerės 2015-aisiais.
Pirmą kartą didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašas buvo sudarytas 1992 metais. Jame buvo iš viso 162 gamyklos, nuotekų valymo įrenginiai bei teritorijos su pasklidosios taršos problema - per dvidešimt metų sąrašas sutrumpėjo perpus.
Iš pradžių „karštiesiems taškams“ buvo priskirta 16 Lietuvos objektų, jau anksčiau iš sąrašo išbraukti Vilniaus (Grigiškių), Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės miestų nuotekų valymo įrenginiai, bendrovės „Achema“, „Klaipėdos kartonas“ ir „Sema“.
Helsinkio komisijos veikloje dalyvauja Latvija, Estija, Lenkija, Rusija, Suomija, Švedija, Danija bei Vokietija.
Baltijos jūra laikoma viena užterščiausių pasaulyje.
