Vien trečiadienį gaisrų buvo kilę Naujojoje Vilnioje, Šeškinėje, Naujininkuose ir kitur.
„Ugniagesių mašinos nespėja važinėti“, - taip dabartinę padėtį, kuri kartojasi kiekvieną pavasarį, apibendrino G. Druktenis.
Edita Zdanevičienė, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prevencinės veiklos poskyrio viršininkė, nurodo, kad „šiuo metu padėtis valdoma, bet visi supranta, kad ugniagesių yra tiek, kiek yra, ir, jei per parą paprastai reikia gesinti iki dešimties gaisrų, tai dabar - po 30 ir 40, ankstesniais metais yra buvę ir iki šimto“.
Anot E. Zdanevičienės, dažniausiai žolės gaisrai sostinėje pavasarį kyla dėl žmonių neatsargumo.
„Sunku būtų pasakyti, kad Vilniuje kas nors dėl ūkinių priežasčių degintų, bet iš rudens būna nesutvarkoma, nenušienaujama žolė, o pavasarį, pavyzdžiui, jei žmogus rūko, važiuojant iš automobilio numetama nuorūka. Būna tyčia ir netyčia, gali ir gulinčios stiklo šukės saulės spinduliai susikoncentruoti“, - aiškino ji.
Vilniaus apskrities gyventojai kiekvienais metais būna aktyviausi žolės degintojai. Anot ugniagesių, taip yra, nes joje daug „niekieno žemių“, kurios nedirbamos, neparduodamos ir neprižiūrimos.
Už žolės deginimą gresia baudos.
