Balandžio vidurys – varlių migracijos metas. Šiuo metu jos keliauja į nerštavietes, tačiau didelė dalis jų suvažinėjama keliuose. Prieš dvejus metus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose buvo pastatyti įspėjamieji ženklai, informuojantys apie varlių migravimo kelius ir raginantys vairuotojus pristabdyti automobilius. Šiandien tokių ženklų nebeliko.

Judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas GRYNAS.lt teigė, kad akcija „Duokite kelią varliukams“  prieš dvejus metus  jie skatino žmones atkreipti dėmesį į varliagyvių migracijos problemą. Taip bandyta sumažinti varlių mirtingumą keliuose.

„Mes siekėme atkreipti tiek žmonių, tiek miestų savivaldybių dėmesį. Organizuodami tokį renginį tikėjomės iš jų sulaukti iniciatyvos, pasiūlymų. Gaila, kad šiuo metu ženklų nebeliko. Jie tapo ilgapirščių pasipelnymo šaltiniu. Patys tokių ženklų gaminti negalime dėl techninių ir finansinių galimybių“, - kalbėjo A. Knystautas.

„Už gamtą“ vadovas pabrėžė, kad šis ženklas yra įspėjamasis, todėl jis neapsaugo, o tik kelia vairuotojų sąmoningumą.

Reikia daugiau ženklų

A. Knystautas patikino, kad tokie ženklai taip pat yra įrengti Krekenavos regioniniame parke.

„Už gamtą“ vadovas mano, kad tokių ženklų, kurie atkreiptų vairuotojų dėmesį apie varlių migracijos zonas, skaičių reiktų didinti. „Aš manau, kad jų galėtų būti bent 50. Juos reiktų įrengti pačiose intensyviausiose varlių migravimo vietose.“

2009 metais judėjimo „Už gamtą“ pastatyti įspėjamieji ženklai buvo įrengti savo pačių ir jų rėmėjų lėšomis. A. Knystauto teigimu, paramą stabdo vienintelė problema – šio ženklo įteisinimas Kelių eismo taisyklėse. Jei tai pavyktų padaryti, tuomet būtų galima gauti paramą ne tik iš rėmėjų, bet ir iš valstybinių institucijų.

Įteisinti ženklą – sudėtinga

A. Knystautas teigė, kad įteisinti šį ženklą Lietuvoje yra sudėtingas uždavinys.

„Šiuo klausimu buvo daromi tam tikri žingsniai. Tačiau mums nurodė, jog norint, kad šie ženklai būtų įteisinti Lietuvoje, reikia juos įgyvendinti tarptautiniu mastu. Juos reikia derinti, kadangi mes esame Europos Sąjungos valstybė, o joje nėra įtvirtintų ženklų, skirtų varliagyviams“, - apie problemą kalbėjo A. Knystautas.

Kelio ženklų, įspėjančių apie pavojų konkretiems gyvūnams, įvairiose pasaulio šalyse yra daug.

Naujojoje Zelandijoje Kelių eismo taisyklėse yra ženklas, skirtas kiviams, Australijoje – kengūroms.
Kitose užsienio šalyse galima pamatyti įspėjančius ženklus, skirtus atkreipti dėmesį į koalas, stručius, kupranugarius.

Dingę ženklai

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė džiaugėsi, kad turėjo galimybę bendradarbiauti su judėjimu „Už gamtą“, statant įspėjamuosius ženklus. „Tai buvo akcija, kuria buvo siekiama atkreipti žmonių dėmesį, kad turėtume dėmesingiau elgtis su visomis gyvybės formomis, esančiomis šalia mūsų“, - apie akciją pasakojo direktorė.

Direktorė Vida Petiukonienė patvirtino, kad šiuo metu įspėjamasis ženklas, skirtas atkreipti dėmesį į varliagyvius, yra likęs tik Verkių regioniniame parke. Pavilnių regioniniame parke ženklų nebėra, jie pavogti, likę tik stovai.

„Juos vagia dėl keliolikos centų. Kad ir kiek jų būtų įrengta, ši problema nuolat kartosis“, - susirūpinusi kalbėjo V. Petiukonienė.

Direktorė užsiminė, kad kitos savaitės pradžioje Pavilnių parke bus įrengta varlėms skirta tvorelė, kad jos nešokuotų į kelio ruožą, kur gali būti sutraiškytos.

„Tvorelė bus įrengta kitos savaitės pradžioje, nes varliagyviai jau pabunda ir rėplioja ant asfalto. Taip pat iškabinsime informacinius stendus apie varliagyvių apsaugos projektą. Tai kasmetinė mūsų veikla.“

Ji patvirtino, kad norint didinti įspėjamųjų ženklų skaičių reikia jį oficialiai patvirtinti.

Lietuvoje varlių migravimas yra trumpalaikis reiškinys ir dėl to įregistruoti naują kelio ženklą būtų sudėtinga. Lietuvoje būtų tikslinga varlių migracijos metu įrengti kelio ženklą „Kiti pavojai“, kad vairuotojai būtų budresni.
V. Pumputis

„Valstybės institucijų, net ir tokių kaip mūsų, biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik įstatymo numatytoms priemonėms įgyvendinti. Mes neturime teisės naudoti biudžeto lėšų nepatvirtintiems projektams“, - teigė direktorė.

Varlių apsaugai - tvoros

Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pabrėžė, jog tiek Susisiekimo ministerija, tiek Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos stengiasi rūpintis varliagyvių ir smulkiųjų gyvūnų apsauga.

„Nuo 2003 iki 2010 metų valstybinės reikšmės keliuose įrengta 560 kilometrų apsauginės tvoros su specialia apsauga smulkiesiems gyvūnams. Tvoros ilgis, per kurią varliagyviai negalėtų praeiti, siekia apie 5 kilometrus. Varliagyviams padaryta 11 pralaidų“, - kalbėjo V. Pumputis.

Saugaus eismo skyriaus vedėjas patikino, kad didelį dėmesį skiria keliams, kuriuose judėjimas labai intensyvus. Tai būtų „Via Baltica“, A1 magistralė (Vilnius–Kaunas–Klaipėda).

V. Pumputis patikino, kad bandoma remtis kitų užsienio šalių pavyzdžiais, kaip jie sprendžia varlių migracijos bėdas. Įvairias programas bandoma pritaikyti ir Lietuvoje.

„Daugelyje šalių įrengiamos inžinierinės priemonės - specialios tvorelės. Tačiau yra šalių, kurios perspėja kelio ženklais „Kiti pavojai“ – tai kelio ruožas, kuriame yra kitais ženklais nenumatytų pavojų. Tuomet vairuotojai sulėtina greitį“, - apie kitų šalių patirtį kalbėjo V. Pumputis.

Įteisinti naujo ženklo neketina

V. Pumpučio teigimu, Lietuva negali lygintis su Australija, Naująja Zelandija ar kitomis užsienio šalimis, kuriose panašūs ženklai tam tikrai gyvūnų rūšiai yra įteisinti.

„Tai sunkiai sulyginami dalykai, kadangi Lietuvoje varlių migravimas yra trumpalaikis reiškinys ir dėl to įregistruoti naują kelio ženklą būtų sudėtinga. Lietuvoje būtų tikslinga varlių migracijos metu įrengti kelio ženklą „Kiti pavojai“, kad vairuotojai būtų budresni“, - apie galimą problemos sprendimo būdą užsiminė V. Pumputis.

Anot V. Pumpučio, šio ženklo oficialų įteisinimą Kelių eismo taisyklėse galėtų paspartinti aplinkosaugos tyrimai.

„Jeigu iš aplinkosaugos gautume išsamius tyrimus, kad tas ženklas pagerintų smulkiųjų gyvūnų išgyvenamumą, manau, tikrai svarstytume šį klausimą.“