Seimas antradienį po svarstymo pritarė diskusijas kėlusioms Miškų įstatymo pataisoms, tačiau atmetė bene daugiausiai diskusijų kėlusią nuostatą, pagal kurią miško žemė būtų galėjusi būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Svarstymo metu parlamentarai atmetė tokį siūlymą, tačiau sutiko su išimtimis, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis valstybinės svarbos objektams įrengti.

Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys kritikavo skubėjimą svarstant šį įstatymo projektą ir pasigedo išsamesnio jo vertinimo.

"Mes, priimdami vieną iš pataisų, šiek tiek įstatymą pagerinome, bet realiai tas įstatymas yra naudingas maždaug 10 tūkst. žmonių Lietuvoje, kurie pasidarys labai turtingi, dar kokie 100 tūkst. žmonių - turtingi, o visi kiti šiek tiek "pabiednės". Manyčiau, kad reikėtų kai kurių tarnybų išvados ir kam jis bus naudingas. Nėra miškas šventa karvė, kartais reikia leisti vieną kitą veiklą, bet reikia nustoti skubos tvarka priiminėti", - sakė K. Daukšys.

Tuo metu parlamentaras iš Krikščionių partijos frakcijos Jonas Ramonas pareiškė esąs už nuostatas, kuriomis būtų leista privatininkams tvarkytis taip, kaip jie pageidauja.

"Kuris privatininkas tvarkosi blogiau nei valstybė? (...) Oligarchai, jei norės, susitvarkys, čia pakenks tiems paprastiems žmonėms, kurie tikėjosi, laukė, susigrąžino nuosavybę ir jiems neleidžiame nieko daryti", - dėstė J. Ramonas.

Pagal priimtas pataisas buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys.

Teisė į buvusios sodybos atstatymą būtų netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, t. y. asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.

Paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose, kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Pagal svarstymo metu priimtas pataisas tokiuose miškuose ir valstybinių parkuose miško žemės paskirtį būtų leidžiama pakeisti tik valstybinės svarbos objektams įrengti.

Pagal įstatymo projektą asmenys, inicijuosiantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, būtų mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.

Privačios miško žemės savininkai, norintys ją peversti kitomis naudmenomis, privalėtų įveisti mišką ne mažesniame plote arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.

Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 9.

Kai kurioms pataisoms parlamentarai jau pritarė kovo 31 d. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

GRYNAS.lt primena, kad antradienį, prieš Seimui iš naujo kimbant į Miškų įstatymo pataisas, sostinėje, sustoję vieni priešais kitus, vėl piketavo ir miškų savininkai, ir žalieji.