„Kitą savaitę mobilioji prieplauka bus parplukdyta iš Kauno. Ji atsiras prie Baltojo tilto, toje pusėje, kurioje yra tinklinio aikštelė“, - ketvirtadienį sakė Rūta Matonienė, sostinės savivaldybės Miesto plėtros departamento vedėja.

Tai bus antroji nauja prieplauka Neryje - pirmoji buvo įkurta prie Karaliaus Mindaugo tilto. Iš viso savivaldybė Neries pakrantėse yra patvirtinusi bent šešių prieplaukų planą, tačiau šiuo metu likusių laisvų vietų užpildyti neplanuoja.

„Šiemet daugiau įsigijimų neplanuojama. Pirmiausia dėl to, kad nėra gerų priemonių, kaip tiek prieplaukas, tiek laivus saugoti ne sezono metu, žiemą“, - aiškino R. Matonienė.
Laivybos pradžia Neries upėje yra laikomi 1929 metai, o po Antrojo pasaulinio karo, vykstant sparčiam miesto atkūrimui, buvo sumanyta miesto ribose vandens kelią pažymėti plūdurais, pakrantes - navigaciniais ženklais. Įrengus vandens kelią, upe pradėjo plaukioti keleiviniai garlaiviai ir motorlaiviai.

Pernai Neryje keleivius plukdė dvi laivų savininkės.

„Laivybos sezonas prasideda gegužės 15 dieną. Leidimo prašoma ne savivaldybės, o laivybos inspektorių, bet, neoficialiuose pokalbiuose, abi įmonės yra pareiškusios norą plaukioti ir toliau“, - ketvirtadienį sakė R. Matonienė.

Anot jos, Neries upės ir pakrančių gaivinimas miestui labai svarbus. „Vilnius istoriškai visada turėjo savo laivų flotilę, turbūt tik po nepriklausomybės ta laivyba buvo sustojusi ir nevyko. Dabar žmones reikia raginti grįžti prie upės. Manau, kad tai aktualu ir vilniečiams, ir miesto svečiams - turbūt visi naudotųsi paslaugomis, jei tik jų būtų“, - kalbėjo R. Matonienė.
Nauja prieplauka į Vilnių atkeliauja iš Kauno -

Kaune šiemet atsisakyta laivų maršruto į Nidą. Verslininkų teigimu, jis buvo nuostolingas.

Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, oficialiai prašymą leisti plukdyti keleivius Nerimi šiuo metu yra pateikusi tik bendrovė „Barta“ - pernai sostinėje kursavo jos kateris „Ryga“.

Praėjusiais metais Vilniuje, kone po 30 metų pertraukos, Neryje nuo Žvėryno tilto iki Valakampių specialiomis raudonomis ir žaliomis gairėmis buvo paženklintas vandens kelias. Buvo nurodytos vietos, kur yra pakankamas gylis plaukti laivams, o kur - seklu ir galima plaukti baidarėmis.

Savivaldybės teigimu, kad upėje eismas dar pagyvėtų, reikia atlikti Neries dugno tyrimus, nustatyti laivybai pavojingus ir kliuviniais užterštus ruožus. Anot R. Matonienės, kadangi nuo 2008 metų Neris įtraukta į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, tuo turėtų rūpintis Vidaus vandens kelių direkcija.

Mindaugas Šimkūnas, direkcijos gamybos direktorius, nurodo, kad šiais metais tokiems darbams lėšų nenumatyta.

„Ekonominio sunkmečio sąlygomis trūkstant lėšų net reikiamos apimties tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio Kaunas – Klaipėda priežiūros darbams, Neries Vilniaus miesto ribose eksploatacija 2011 metais nenumatyta“, - teigė jis.

Vietos kitoms mobiliosioms prieplaukoms šiuo metu taip pat yra patvirtintos Verkių regioniniame parke prie vandens malūno, kur prasidėtų turistinis maršrutas; prie buvusio elingo T. Kosciuškos gatvėje - ties Vilnios santaka; tarp Žvėryno ir Liubarto tiltų; netoli Vingio parko pėsčiųjų tilto ir prie Geležinio Vilko gatvės Vilkpėdėje.

Žiemos uostas, kuriame būtų galima saugoti mobiliąsias prieplaukas ir laivus, anot savivaldybės, galėtų būti įkurtas Žirmūnuose.

Nauja prieplauka į Vilnių atkeliauja iš Kauno, kur šiemet atsisakyta laivų maršruto į Nidą. Verslininkų teigimu, jis buvo nuostolingas.