Nors geriausias laikas sodinti medžius - spalio mėnuo, laiku suskubusiems, sodo darbus galima pradėti ir pavasarį. Secialistai pataria, kad medžių sodinimui svarbu ne tik tinkamai parinkta vieta ir geras sodinukas – reikia numatyti, ar augdamas medis nesukels nepatogumų ir nepadarys nuostolių.

Kaip pasirinkti sodinamus medžius?

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Darius Kviklio, ruošiantis medžių sodinimui ir renkant augalui vietą, svarbu žinoti, koks ateityje bus medžio aukštis, ir kaip šakosis jo vainikas.

Pavyzdžiui, iš Lietuvoje dažniausiai sodinamų vaismedžių – obelys subręsta per 3 metus ir užauga iki 2-2,5 metrų aukščio, o jų vainikas taip pat gali siekti 2-2,5 metrus. Tikslūs kiekvieno medžio parametrai priklauso nuo jo rūšies ir veislės, todėl labai svarbu atsižvelgti į šiuos kriterijus prieš planuojant sodinti medį – tiek labiausiai paplitusius vaismedžius – obelis, vyšnias, slyvas, kriaušes, tiek dekoratyvius medžius ir krūmus, tiek stambius medžius – egles, kaštonus, topolius ir kitus.

Darius Kviklys sodininkams pataria: „Perkant bet kokį sodinuką, labai svarbu atkreipti dėmesį, ar jis turi reikiamus dokumentus: augalo pasą ir kokybės sertifikatą. Galima šiek tiek įpjauti viršūnę ir patikrinti, ar stiebas nėra parudavęs, – tai būtų pagrindinis augalo nušalimo požymis. Atkreipkite dėmesį į šaknis –nudžiūvusio augalo šaknys šiek tiek trupa. Apžiūrėkite augalo žievę iš visų pusių, ar ji maždaug vienoda, – įvairios dėmės gali reikšti ligas. Sodinukus reikėtų sodinti tada, kai iš žemės jau pasitraukia įšalas“, – sako D. Kviklys.

Lietuvos generalinės urėdijos ekspertas Petras Kanapienis siūlo žmonėms, norintiems namų valdoje ar kitoje teritorijoje sodinti stambiuosius medžius, juos pasirinkti atsižvelgiant į keletą kriterijų, pavyzdžiui, pagal žemės drėgnumą bei derlingumą.

„Pradedantiesiems tokius darbus žemės valdų savininkams būtų vertinga pasikonsultuoti su specialistais arba rinktis daug priežiūros ir specialių reikalavimų nekeliančius augalus, tokius kaip vakarinė tuja ar paprastoji eglė. Tujas ypač mėgsta sodininkai – jos nebijo karpymų, galima atitinkamai formuoti“, – teigia P. Kanapienis.

Verta žinoti sodinant medžius

Specialistai pataria prieš sodinant medelį, numatytoje vietoje iškasti jam tinkančią duobę. Gerai paruoštoje ir įtręštoje dirvoje užtenka tokios duobės, į kurią tilptų sodinuko šaknys, tačiau prastesnėje dirvoje reikėtų kasti didesnę – apie 80-100 cm pločio ir 60 cm gylio duobę.

Dalį duobės galima užpildyti paviršinio sluoksnio žemėmis, sumaišytomis su trąšomis. Patartina prieš sodinant vaismedį jo šaknis pamirkyti mėšlo ir molio mišinyje. Statant sodinuką į žemę, jo šaknis reikėtų užpilti šiek tiek giliau, kad jos neišlįstų į paviršių – net ir labai gerai suminta dirva laikui bėgant nuslūgsta apie penkis ir daugiau centimetrų. Pasodinus vaismedį, žemę aplink jį reikia tolygiai suminti ir gausiai palieti vandeniu, nepriklausomai nuo dirvos drėgnumo. 
Pasodinus vaismedį, žemę aplink jį reikia tolygiai suminti ir gausiai palieti vandeniu, nepriklausomai nuo dirvos drėgnumo

Pirmąjį mėnesį po sodinimo medelį reikėtų kas savaitę gausiai palieti vandeniu, o antrąjį mėnesį supilti po kibirą vandens kas kelias savaites. Jei smarkiai lyja, galima padaryti savaitės pertrauką ir augalo nelieti. Tačiau, jei orai yra sausi, reikėtų palaistyti ne tik jaunus, bet ir didesnius medžius.

Medžių priežiūra rūpinasi jų savininkai

Yra keletas esminių medžių priežiūros ir jų genėjimo taisyklių. Norint sodinti naujus medžius arba genėti išsikerojusius želdinius, labai svarbu atkreipti dėmesį, prie kokių elektros oro linijų jie augs. Priklausomai nuo įtampos, yra nustatytos skirtingos elektros linijų apsaugos zonos, t. y. atstumai, skaičiuojami į abi puses nuo kraštinių laidų, ne nuo linijų atramų (stulpų).

Iki 1 kV įtampos linijai apsaugos zonos atstumai yra po 2 metrus į abi puses, nuo 6 ir 10 kV įtampos linijos apsaugos zona – po 10 metrų į abi puses, 35 kV įtampos elektros linijai – po 15 metrų. Želdinių šakos priklausomai nuo elektros linijų įtampos neturi priartėti arčiau kaip 1, 3 ar 4 metrai iki elektros linijų laidų.

„Medžių genėjimas yra įprastas kokybiškos jų priežiūros procesas, kurį nuosavų sklypų savininkams rekomenduojame atlikti periodiškai. Genėjimui paprastai naudojamos tiek žirklės, tiek motorizuotos priemonės. Visgi svarbu žinoti, kada galima genėti augalus, kad jų nepažeistumėte.

Įvairius medžius ir vaismedžius reikia genėti anksti pavasarį, kai medžių pumpurai dar nėra išsprogę, o gyvatvores – atvirkščiai – vasaros pabaigoje, kai sustoja augalo augimas ir jis ruošiasi žiemai. Tuomet lengva nukirpti dar nesumedėjusius ūglius“, – pataria Lietuvos generalinės urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis.
Įvairius medžius ir vaismedžius reikia genėti anksti pavasarį, kai medžių pumpurai dar nėra išsprogę, o gyvatvores – atvirkščiai – vasaros pabaigoje, kai sustoja augalo augimas ir jis ruošiasi žiemai.

Galimi nepatogumai bei nuostoliai

Neretai medžiai sodinami netoli elektros oro linijų arba priartėja prie jų augdami. Tai pavojinga, nes liesdami laidus ar pučiant stipriam vėjui, siaučiant audrai, medžiai bei jų šakos gali nutraukti laidus, nuversti atramas.

Tokiu atveju sutrikdomas elektros tiekimas – be elektros lieka ne tik sodybos šeimininkai, bet ir visa gyvenvietė. Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius – LESTO primena ir nori paskatinti žmones apžiūrėti jų valdose augančius medžius, kad jie nesukeltų nepatogumų bei nuostolių patiems gyventojams ir elektros tiekėjams. Atsargiai reikia elgtis ir kasinėjant žemę, ruošiant duobes sodinukams savo sklype. Svarbu žinoti, kur tai daryti saugu, ar nebus pažeisti požeminiai elektros kabeliai.

LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovo Ervino Pareigio teigimu, vis dažniau Lietuvoje siautėjančios gamtos stichijos atneša didelių nuostolių ir išryškina pagrindines problemas.

„Daugybė elektros energijos tiekimo sutrikimų įvyksta dėl išsikerojusių, peraugusių medžių, kurių lūžusios šakos nutraukia elektros oro linijas. Medžių genėjimas yra svarbus ne tik dėl estetikos ar medžio augimo specifikos. Medžius reikia genėti, kai jie ima kelti pavojų elektros linijoms ir energijos tiekimui. Pučiant stipriam vėjui medžiai siūbuoja, todėl labai svarbu, kad nuo šakų iki oro linijų būtų saugus atstumas“, – sako E. Pareigis.