Lietuvoje piniginiais dydžiais vertinama tik maža žemės rinkos dalis - paklausiausi statyboms tinkami plotai. Kiek galėtų kainuoti žemė gamta turtinguose rezervatuose ar draustiniuose, nesiryžo spėti nė vienas kalbintas nekilnojamojo turto vertintojas. Visgi žemė, pasak ekspertų, visais laikais buvo paklausi prekė.
Pasaulyje minint tarptautinę Žemės dieną, GRYNAS.lt domėjosi, kokia situacija didžiausiuose Lietuvos miestuose ir aplink juos - ar nuosavo žemės gabalėlio vis dar nori kauniečiai, kurie prieš krizę pasižymėjo troškimu turėti individualų namą; kaip situacija pasikeitė Lietuvos sostinėje, kur žemė visuomet buvo viena brangiausių.
Komunikacijos svarbiau nei gamta
Gamtos prieglobstyje norinčių įsikurti žmonių nėra daug. Pasak bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Pletero, pirkėjai visuomet ieško namų valdos sklypų, kuriuose jau įrengtos visos gyvenimui reikalingos komunikacijos.
„Tokių sklypų rinkoje trūksta, - pastebi specialistas. – Pirkėjai ieško tokių vietų, kur būtų visos komunikacijos: vandentiekis, dujos, elektra, kanalizacija, keliai, gatvių apšvietimas, lietaus kanalizacija. Tokie sklypai net krizės metu išlaikė didelę paklausą.“
Tiesa, tokios žemės kaina per krizę „susitraukė“, tačiau, anot R. Pletero, ne daugiau kaip 40 proc. O, žinant, kad namų valdos paskirties sklypų paklausa nemažėja, tikėtina, kad kainos pamažu pradės augti.
Perspektyviausia - žemės ūkio paskirties žemė
R. Pleteras išskiria žemės ūkio paskirties žemę, tinkamą ūkininkauti. „Tokio tipo žemės kaina per krizę nukrito apie 40-50 proc., tačiau ji vėl tampa paklausi“, - tęsia „Ober-Haus“ atstovas.
Jo duomenimis, Lenkijoje tokia žemė, kurioje galima „sėti ir pjauti“, šiuo metu kainuoja gerokai daugiau nei Lietuvoje, Čekijoje ji brangesnė nuo 2 iki 3 kartų. „Danijoje ūkininkauti tinkama žemė brangesnė 5-6 kartus. Peršasi mintis, kad tokia žemė Lietuvoje taip pat turi dideles perspektyvas. Juolab, kad žeme Lietuvoje itin domisi užsieniečiai, kurie kol kas perka sklypus įmonių vardu“, - pastebi R. Pleteras.
Jis priduria, kad paklausą turi ne maži žemės ūkio paskirties sklypai, o maždaug 10-15 hektarų žemės plotai. Tikėtina, kad ateityje ir atokiau nuo didžiųjų miestų esanti ūkinės paskirties žemė bus paklausi, o jos kaina tolygiai kils.
Miškas miškui nelygu
Kooperatinės bendrovės „Jungtiniai miškai“ direktorius Gediminas Survila išskyrė kelias rūšis miško žemės. „Yra komercinis miškas, yra miškas saugomose teritorijose, yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri gali būti apsodinama mišku“, - pasakojo G. Survila.
Pasak jo, tokios žemės, kurią būtų galima apsodinti mišku, kaina nesiekia 3,5 tūkst. litų už hektarą, geografiškai palankiuose Lietuvos rajonuose – Kėdainių, Marijampolės, Pasvalio – tokia žemė dvigubai brangesnė.
„Viskas priklauso nuo žemės derlingumo“, - pridūrė pašnekovas.
Kalbėdamas apie miško žemę, G. Survila pabrėžė, kad miškas brangesnis, jei jame nėra brūzgynų, krūmynų.
„Spygliuočių miškai yra brangesni. Tarkim, Dzūkijoje gero miško hektaras gali kainuoti iki 7 tūkst. litų. Brangesnis miškas gali kainuoti 21-24 tūkst. litų. Ąžuolyno hektaras gali kainuoti ir 35 tūkst. litų“, - skaičiavo specialistas.
Anot G. Survilos, Lietuvoje yra II grupės miškų, kurie neturi ekonominės naudos, tačiau džiugina akį ir širdį. „Tai - parkų miškai, saugomos teritorijos, kuriose nieko negalima daryti. Jei tokiose teritorijose atskirais atvejais įmanomos statybos, tokių miškų kaina gerokai iškyla“, - priduria „Jungtinių miškų“ direktorius.
Ar jau pasiekėme dugną?
Ar kainos apskritai vėl kils? Į šį klausimą atsakymo laukia ne tik investuotojai, bet ir pavieniai pirkėjai, kurie dairosi sklypo namui statyti.
Pasak R. Pletero, praėjusių metų viduryje žemės kaina Lietuvoje tapo stabili. Namų valdos paskirties žemės sklypų kainos, palyginti su NT „aukso“ amžiumi, nukrito kone perpus.
„Tikrai nebus tokio kilimo, koks buvo per patį piką, kai kainos pakildavo po kelias dešimtis procentų per metus. Prognozuoju, kad namų valdos sklypai su atvestomis komunikacijomis turės paklausą, o jų kaina per metus kils iki 10 proc.“, - skaičiuoja R. Pleteras.
„Žemės ūkio paskirties sklypai per krizę atpigo 50, kai kuriais atvejais – net 80 proc. Noriu pabrėžti, kad itin nukrito kainos tų žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose buvo planuojama statyti būstus, tačiau ilgainiui buvo suvokta, kad nėra galimybių arba perspektyvų statyti toje vietoje“, - paaiškino NT ekspertas.
Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemė, kuri būtų tinkama auginti įvairias žemės ūkio kultūras, atpigo šiek tiek mažiau.
Tik pakvėpuoti grynu oru
Visgi, anot NT eksperto, žemė žemei nelygu. Jeigu esate laimingas provaikaitis, susigrąžinęs savo senelių žemę, kuri yra, tarkim, draustinio teritorijoje, finansine prasme ji yra bevertė. Mat draustinio teritorijoje negalima statyti nieko – nei laikinų statinių, nei pavėsinių.
Galima prisiminti ir senus gerus laikus: R. Pleteras pamena, kaip 2007 metais Vilniuje, Konstitucijos prospekte, už žemės, tinkamos statyti aukštuminius pastatus, arą pardavėjas gavo 600 tūkst. litų.
Per patį nekilnojamojo turto piką Klaipėdos centrinėje dalyje, kur buvo paruošti detalieji planai daugiaaukščių statybai, buvo prašoma po 100 tūkst. litų už arą ir daugiau, Palangoje, arčiau jūros, kainos taip pat buvo panašios.
Žemės kainos šiuo metu:
Vilniaus apskritis:
Namų valdos žemė Vilniuje kainuoja nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. Lt už arą.
Likvidžiausi namų valdos sklypai – 20-30 tūkst. Lt už arą.
Vilniaus apskrityje namų valda – nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. Lt už arą.
Vilniaus apskr. žemės ūkio paskirties – nuo 3 tūkst. iki 50 tūkst. Lt už hektarą.
Vilniaus apskr. miškų ūkio paskirties – nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. Lt už hektarą.
Kauno apskritis:
Žemės ūkio paskirties žemė (žemdirbystei ar kitai susijusiai veiklai) - 30-70 Lt/aras priklausomai nuo našumo balo, dydžio, vietovės.
Žemės ūkio paskirties žemė (keitimui į namų valdą, dalinimui sklypais) - nuo 500 Lt/aras.
Sklypai sodyboms, su griautinais pastatais ar be jų – nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. Lt/sklypas.
Klaipėdos apskritis:
Namų valdos aras Klaipėdos mieste šiuo metu kainuoja nuo 6 tūkst. iki 25 tūkst. litų, rajone – nuo 500 iki 6 tūkst. litų už arą.
Žemės ūkio paskirties - nuo 2 iki 4 tūkst. litų už hektarą.
Miško paskirties žemė – nuo 2 tūkst. iki 12 tūkst. litų už hektarą.
