Smeltės pusiasalio miniatiūrinio botaninio draustinio augalai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, greitai taps brangiausiomis žolėmis Lietuvoje. Jas saugant gali būti išleista 20 mln. litų.
Statant Tarptautinę jūrų perkėlą 1986 metais buvo sunaikinta pusė hektaro smėlio pievų, bet Malkų įlankos pakrantėje buvo atrasti keli reti augalėliai. Iki tol manyta, kad tinkamiausios jų augavietės Kuršių marių Smeltės pusiasalyje išnyko po tanklaivio "Globe Assimi" avarijos 1981 metais išsiliejus mazutui, rašo "Lietuvos žinios".
Prieš keletą metų pradėtas rengti pietinės uosto dalies plėtros ir Malkų įlankos gilinimo planas atsirėmė į aplinkosaugos apribojimus. Malkų įlankos gilinimo iki 13 metrų poveikio aplinkai techninis projektas numato, kad prieš gilinant būtina sutvirtinti botaninio draustinio krantą.
Mokslininkų plane nurodytos preliminarios išlaidos - 177,7 tūkst. litų per 5 metus - uostininkams kelia šypseną. Jeigu šaltalankių iškirtimo ar nendrių šienavimo kainos (400 - 1000 litų už hektarą) galėtų būti realios, tai Malkų įlankos povandeninės, akmenimis grįstos, krantinės atstatymas ir restauravimas, įvertintas mažiau kaip 100 tūkst. litų, atrodo keistai.
"Tokios išlaidos neapima kranto sutvirtinimo kainos. Numatėme, kad maždaug 700 metrų ilgio kranto sutvirtinimas atsieis apie 20 mln. litų. Tam bus rengiama atskira studija, mums ji irgi kainuos. Uosto investicijų programoje išlaidos botaninio draustinio teritorijai apsaugoti numatytos 2012-2015 metais. Šiemet direkcija savo lėšomis atliks tik šviečiamąjį darbą - pastatys ženklus ir stendus. O dėl nuolatinės draustinio priežiūros tariamės su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"). Pagal investicijų sutartį dėl šalia botaninio draustinio pastatytos 144 krantinės naudojimo uosto kompanija įpareigojama tvarkyti ir draustinį", - aiškino KVJUD infrastruktūros direktorius Vidas Karolis.
