Dar pernai Aplinkos apsaugos ministerijai pateikiau keletą rekomendacijų dėl teisingesnės stintų žvejybos. Apmaudu, kad aplinkosaugininkai į rekomendacijas nereagavo.
Ir caras jas valgė
Per savo gyvenimą apie stintas esu paskelbęs dešimtis straipsnių.
Pernai „Klaipėdos“ leidinyje „Jūra“ kėliau problemas apie nesaikingą stintų žvejybą (kovo 1 d.). Vėliau atvirai su pagalbos iš Nemuno žemupio šauksmu atkreipiau dėmesį, kad pamario regione yra su žvejyba susijusi baisi padėtis.
Pateikdamas žinias apie nuolat mažėjančius stintų ir stintelių išteklius, noriu atkreipti dėmesį į reiškinio priežastis ir būdus, kaip išvengti šių žuvų praradimų.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad praradę stintas savo vandenyse, jas pirksime iš latvių ir lenkų. Noriu akcentuoti, kad kaimynai stintų jau seniai nebeturi. Kokias stintas į Lietuvą galėtų atvežti latviai, man neaišku. Gal jie gauna jas iš estų, kurie žvejoja Pskovo – Čiudo ežere?
Šiose vietose senos stintų žvejybos tradicijos. Dar Rusijos caras Petras I gerai sūdytomis ir vytintomis stintomis su pūgžlių priemaišomis maitino karius triuškinant švedus prie Poltavos.
Stintos ir pūgžliai per II pasaulinę karą iš bado neleido mirti tūkstančiams Pskovo gyventojų. Apie tai pasakojo žvejai iš Kaliningrado srities pamario kaimų.
Gaudė stinteles su pūgžliais
Stintos, kaip ir lašišos, sykai, vėgėlės, menkės, strimelės, paplito Baltijos jūros baseine po ledynmečio.
Lietuvoje sutinkamos praeivės arba jūrinės stintos dar vadinamos ir didstintėmis ir dvi jų gėlavandenės atmainos: rytų Lietuvos ežerinė stinta ir Kuršių marių stintelė. Šios žuvys skiriasi ne tik dydžiu, bet ir pagal neršto kiekius. Praeivės stintos neršia keletą kartų ir jos užauga iki 30 cm ilgio bei 80 gramų svorio. Stintelės, būdamos 6-9 cm ilgio ir iki 15-20 gramų svorio, po pirmojo neršto žūva. Didesnės už stinteles, bet mažesnės už didstintes ežerinės stintos neršia ir pakartotinai.
Tarybiniais laikais praeivių stintų žvejyba Baltijos priekrantėje nevyko dėl pasienio režimo suvaržymų. Po nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. Baltijos priekrantėje Lietuvoje sugauta 12 tonų stintų. 1999 m. stintų sugavimai Baltijoje išaugo iki neįtikėtino 212 tonų kiekio. Masinis stintų naikinimas prieš joms plaukiant į nerštavietes tęsėsi ir toliau.
Nesaikinga žvejyba ir lėmė, kad 2010 metų pradžioje jūroje sugautas ypač menkas laimikis, o Skirvytėje žvejai gaudė ne praeives stintas, o stinteles su pūgžliais. Masinis stintelių pasirodymas pernai tapo savotiška sensacija. Iki tol stintelių laimikiai buvo menki.
Kaliningrado srityje 2000–2004 m. vidutinis laimikis siekė 5 tonas, o Lietuvos žvejai šių žuvų laimikio net nefiksavo. Galime prisiminti 1965–1969 metus, kai Kuršių mariose sugauta 2 970 tonų, Nemuno deltoje – dar 58 tonos stintelių. Jos naudotos pašariniams miltams gaminti.
