Tyrime, publikuotame žurnale "Nature: Geoscience", daroma išvada, kad viso pasaulio kalnuose esantys ledynai ir ledo kepurės iki 2100-ųjų sumažės vidutiniškai nuo 15 iki 27 proc., tačiau atskirose teritorijose rodiklis labai skirsis, praneša "The Guardian".
Teigiama, kad ledynai Alpėse ir Naujojoje Zelandijoje sumažės daugiau nei 70 proc., kai jų nykimas Azijos aukštikalnėse turėtų siekti apie 10 proc.
Tyrėjai teigia, kad tokie pokyčiai padarys "juntamą poveikį" vandens prieinamumui regionuose bei pakylės jūros lygį.
Nykstantys kalnų ledynai kelia grėsmę vandens tiekimui tokiuose miestuose kaip Katmandu Nepale ar La Pazas Bolivijoje, kur tirpdomas sniegas plačiai naudojamas kaip geriamasis vanduo ir ūkininkaujant.
Britų Kolumbijos universiteto Kanadoje mokslininkai, atlikę studiją, prognozuoja, jog jūros lygis dėl tirpstančių kalnų ledynų iki amžiaus pabaigos pakils nuo 8,7 iki 16,1 centimetro. Tai iš esmės patvirtina Jungtinių Tautų tyrėjų prognozes.
"Stebina tai, kad iki 16 centimetrų jūros lygį gali pakelti nedidelių ledynų tirpsmas. Toks skaičius vis tiek gali būti per maža prognozė, nes mes neįtraukėme ledų skilimo - kai dideli gabalai ledo atskyla ir nuplūduriuoja į jūrą", - sakė Valentina Radic, viena studijos bendraautorių.
Dėl panašių procesų Grenlandijoje ir Antarktidoje bendras jūros lygio kilimas galėtų būti gerokai didesnis.
"Visi tyrimai nuo 2007-ųjų aiškiai rodo, kad, bendrai paėmus, jūros lygis iki amžiaus pabaigos kils 1 2 metrus", - sakė Murray'us Simpsonas, Oksfordo universiteto Aplinkos centro tyrėjas.
Per Kanados tyrėjų atliktą studiją simuliuoti pokyčiai, galintys įvykti 120,229 tūkst. pasaulio kalnų ledynų ir 2,638 tūkst. ledo kepurių pagal dešimt klimato kaitos modelių, tarp kurių - NASA ir kitų institucijų sukurti pavyzdžiai.
Tyrime išsiaiškinta, kad nors ledynuose kalnuose sukaupta tik mažiau nei 1 proc. pasaulio vandens atsargų, vien šis tirpsmas prie pastaraisiais dešimtmečiais fiksuoto jūros lygio kilimo prisidėjo 50 proc.
