„Time“ sudarytame sąraše daugiausiai vietų skirta JAV išradėjams. Į akis krinta ir tai, kad didžioji dauguma svarbiausiais laikomų išradimų susiję su ekologija ir taupymu.
Pirmoji vieta – naujagimių inkubatoriui
Taip pat šiais metais išrasta ir visai kitokia skalbimo mašina. Iki šiol ji buvo neįsivaizduojama be vandens, tačiau mokslininkai teigia, kad ateityje skalbsime kitaip. Vandens gal ir reikės, bet nepalyginamai mažiau nei šiandien.
Britų kompanija „Xeros“ pristatė skalbimo mašiną, kuri naudoja 90 procentų mažiau vandens. Vietoj jo įpilami dėmes sugeriantys nailono rutuliukai, kuriuos galima naudoti daugybę kartų. Vienintelis nepatogumas – mažų rutuliukų drabužiuose šiek tiek lieka, todėl juos reikia nusiurbti mašinoje įmontuotu siurbliuku. Tikimasi, kad nusipirkti tokią vandenį taupančią skalbimo mašiną bus galima jau kitąmet.
Dar viena gera naujiena besirūpinantiems aplinkosauga – povandeniniai aitvarai elektros energijai gaminti. Švedų kompanija sukūrė prie jūros ar vandenyno dugno pritvirtinamus prietaisus su turbinomis, kurie sklando ir nardo vandenyje, gamindami energiją.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad šis sprendimas kur kas efektyvesnis nei vėjo jėgainės, mat jūrų vanduo 800 kartų tankesnis už orą, taigi jis tiek pat kartų daugiau pagamina elektros. Be to, jie nekelia triukšmo ir yra efektyvūs net ramiuose vandenyse.
Tarp žurnalo „Time“ atrinktų išradimų – ir energiją gaminantys batai – pjezoelektriniai kristalai, įdėti į guminį audinį, kurie gamina energiją, kai guma sulenkiama. Vaikščiodamas žmogus galėtų pagaminti pakankamai energijos mobiliajam telefonui pakrauti.
Vienas reikšmingiausių išradimų – sintetinė ląstelė
Vienam reikšmingiausių išradimų – sintetinei ląstelei – skirta trečioji vieta. Amerikiečių mokslininkas Craigas Venteris, jau seniau pagarsėjęs reikšmingais atradimais žmogaus genomo srityje, šįkart savo darbą pristato kone kaip naujos gyvybės sukūrimą laboratorijoje.
Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto mokslo darbuotojas Augustas Pivoriūnas seka šios srities išradimus ir jų vertinimą. Jo teigimu, mokslininkai neabejoja, kad ir šįkart C. Venteris žengė svarbų žingsnį, tačiau jo kūrinį – sintetinę ląstelę – nauja gyvybe vadinti nekorektiška.
„Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad tai yra iš tiesų labai didelis technologinis laimėjimas genų inžinerijos ir ląstelių inžinerijos srityje, tačiau tai ne koks nors ypatingas konceptualus proveržis. C. Venteris nesukūrė naujos gyvybės formos. Jis naudojo DNR sekas, egzistuojančias gamtoje. Nauja yra tai, kad susintetino mėgintuvėlyje ir įkėlė į ląstelę, iš kurios prieš tai buvo pašalinta genetinė medžiaga“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.
Tikimasi, kad ši technologija padės gaminti naujas ekologiškų biodegalų rūšis, arba pagreitins ir palengvins įvairiausių vakcinų gamybą.
Atradimu tapo dirbtinai užauginti žiurkės plaučiai
Kitas laboratorinis atradimas – dirbtinai užauginti žiurkės plaučiai. Jeigu taip pat sėkmingai pavyks ir su atskirais žmogaus plaučių audiniais, jie bus naudojami plaučių vėžiui ar kitoms ligoms gydyti.
Dar viena gera žinia sergantiems – elektroniniai kojų įtvarai, suteikiantys galimybę vaikščioti iki pusės paralyžiuotiems žmonėms. Iki pusės paralyžiuota moteris pasakoja, kad su šiais įtvarais po traumos pirmą kartą atsistojo ir pati žengė žingsnius. Vienas iš kūrėjų sako, kad tai įvairių sričių mokslininkų darbo rezultatas.
„Elektroninės kojos – tam tikras išorinis skeletas arba įtvarai, kuriuos reikia dėtis ant nugaros bei kojų“, – pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro gydytoja Jūratė Kesienė.
„Tai yra įtvarų sistema, kuri yra kompiuterizuota, iki šiol jos būdavo daugiau mechaniniais principais pagrįstos ir suteikiančios tam tikrą galimybę žmogui vaikščioti kai jis yra paralyžiuotas dėl nugaros smegenų pažeidimų, bet vėlgi ne visiems pacientams – nurodyti svorio ir ūgio reikalavimai, rankų funkcija turi būti nepažeista“, – dėstė J. Kesienė.
Kinai sukūrė unikalią transporto sistemą
Pripažinimo sulaukė ir Kinijos inžinierių visuomenei per televizijos laidą pristatytas originalus sprendimas viešojo transporto sistemai – aukštai iškeltas autobusas, riedantis bėgiais, kurie tarsi apžergia dvi važiuojamąsias kelio juostas.
Automobiliai po į dviejų metrų aukštį iškeltu autobusu juda kaip tunelyje. Gamintojai teigia, kad tai gerokai pigiau nei įrengti metro sistemą, be to, platus autobuso stogas sudaro galimybę ant jo įtaisyti saulės baterijas ir taip gaminti ekologišką energiją.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas mano, kad tai – dėmesio vertas išradimas, bet pažymi įžvelgiantis jame ir trūkumų – reikėtų specialiai pertvarkyti gatves, aukščiau iškelti laidus, kitaip sureguliuoti eismo kontrolės įrenginius.
Kitas mokslininkų kūrinys – kaip iš fantastinio kino: mašina-lėktuvas. Ji kiek didesnė už įprastą automobilį su išorėje, šonuose, sulankstomais sparnais. Rekomenduojama gerai apsidairyti prieš juos išskleidžiant. Įrenginio viduje – mašinos ir nedidelio lėktuvo valdymo prietaisai.
Naujas išmaniojo telefono priedas – taip pat tarp šių metų geriausiųjų. Tai nedidelis mokėjimo korteles nuskaitantis kvadratėlis, kurį prijungus prie telefono jis tampa mažu kasos aparatu. Užrašoma suma, perbraukiama kortele, ant ekrano pasirašoma, o sąskaita nusiunčiama į elektroninį paštą.
2010 metais išrastos ir greičiau augančios lašišos
Šias žuvis veisti brangu, nes prarijusios 3 kilogramus pašaro, jos priauga vos kilogramą. Tačiau mokslininkai sugalvojo, kaip pagreitinti procesą. Į lašišą biotechnologiniu būdu jie įkėlė kitos, sparčiau augančios žuvies geną.
„Ne viena gyvūnų rūšis taip yra transformuota ir naudojama maistui. Augalai, sojos, kukurūzai, ryžiai“, – sako Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Molekulinės ekologijos laboratorijos vadovas Dalius Butkauskas.
Pasak jo, pagrindinis rūpestis, kad tokie gyvūnai nesusimaišytų su laukinėmis žuvimis. Maistinę tokios žuvies vertę mokslininkai vertina teigiamai.
„Nemanau, kad tai turėtų kokį neigiamą poveikį. Biochemine prasme ta mėsa nebūtų kažkuo labai ypatingai kitokia nuo natūraliai augančių lašišų, sakyčiau, kad tik tokia veikla turi daugiau teigiamų aspektų negu neigiamų ir tai gal daugiau tokio psichologinio pobūdžio. Žmonės ne visiškai įsigilinę arba nežinodami potekstes baiminasi, kad čia gali būti kažkokių grėsmių“, – kalbėjo D. Butkauskas.
Daug smulkių, bet reikšmingų išradimų
Mokslininkai šiais metais patobulino melo detektorių ir išrado sarkazmą atpažįstančią kompiuterinę programą, tekstilininkai siūlo rūbus užsipurkšti, mados kūrėjai – dėvėti plastikinius kailinius, kur kailį atstoja rūbų etiketes prilaikančios plastmasinės virvelės.
Permatomi elektros laidai, pati save vairuojanti „Google“ mašina, plieninis kostiumas, leidžiantis daugiau pakelti ir įveikti kliūtis kelyje, maliarinius uodus atpažįstantis lazeris, robotas gelbėtojas ir robotas mokytojas – taip pat dėmesio verti mokslininkų išradimai.
Pietų Korėjoje sukurti anglų kalbos mokytojai robotai jau darbuojasi keliose mokyklose. Jie mandagūs, tvardantys emocijas ir gebantys bendrauti su klase. Spėliojama, ar jie pakeis tūkstančiais čia atvykstančius mokytojus iš užsienio, tačiau daugelis netiki, kad robotas, kad ir koks puikus būtų, gali atstoti gyvą, reaguojantį ir savitą ryšį su vaikais kuriantį mokytoją.
