Dėl panašios saviveiklos į orą gausiai patenkantys kenksmingi teršalai Lietuvoje šiemet viršijo normas.
„Degina plastikus, senus rūbus iš skudurynų, avalynę. Viena užtektinai išsilavinusi moteris, diskutuojant apie atliekų tvarkymą, taip pat prasitarė, kad žiemą nebeatiduoda išvežti komunalinių atliekų. Kai paklausiau, kurgi tas šiukšles deda, ji pritilo“, - pasakoja Valdemaras Jakštas, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas.
Panevėžyje, kaip ir Šiauliuose bei Vilniuje, šiemet jau peržengtas leistinas dienų skaičius, kai gali būti viršijamos ore susikaupusių kietųjų dalelių normos. Šių kvėpavimą ir širdies veiklą trikdančių teršalų gausina deginamas kuras, ypač – nešvarus.
„Šiais metais padaugėjo ten, kur gausiau prie centrinės šildymo sistemos neprisijungusių namų. Sakykim, Vilniaus Senamiestyje. Pirmi metų mėnesiai buvo labai šalti ir dar - krizė, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Žmonės nustojo šilumai naudoti elektrą, pabrangusias dujas ir degino prastesnį, nešvaresnį kurą – durpes, atliekas“, - aiškino jis.
Pasak D. Perkausko, prie bendros taršos prisideda ir „židinių mada, nes jų dujomis irgi niekas tikrai nekūrena“.
Permainos nesitiki
Alvydas Kairys, Šiaulių miesto agentūros vadovas, prognozuoja, kad padėtis į gera nesikeis ir prasidėjusią šią žiemą. „Ekonominė situacija nesikeitė, gyventojai ir įmonės „taupo“ savo ir aplinkinių sveikatos sąskaita“, - sako jis.
Patikrinimai atliekami pagal gaunamus kaimynų skundus ar pastebėjus tirštus dūmų kamuolius. Už prasižengimą gyventojams gresia bauda nuo 100 iki 200 litų, įmonių darbuotojams – nuo 200 iki 400 litų, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad kaltę įrodyti būna sunku.
Giedriaus Motiejausko, Panevėžio miesto agentūros vadovo, teigimu, į patalpas veržtis aplinkosaugininkai negali, o policijos pareigūnų kiekvieną kartą irgi nekviečia, nes didelė dalis skundų nepasitvirtina.
„Niekas neįsileidžia – tai ir neįsileidžia“, - neslėpdamas apibendrina jis. Anot G. Motiejausko, tikrintojus išvydę pažeidėjai gali į krosnį įmesti malkų ir paslėpti bebaigiančias sudegti atliekas.
Vėliau daugiau mokės už kaminų tvarkymą
D. Perkauskas akcentuoja, kad mažaaukščių individualiųjų namų ir kaminai neaukšti, tad teršalai iš prastu kuru kūrenamų krosnių išspjaunami čia pat – savame kieme. Anot pašnekovo, problema ypač aktuali Vilniaus ir Kauno senamiesčiuose, kurie įkurti daubose, o iš jų teršalai sklaidosi sunkiai. Tuo metu Panevėžio mieste individualiuosius namus supa daugiaaukščiai.
Kol kas namų savininkų drausmę bandoma palaikyti dalijamais lankstinukais, viešais skelbimais. V. Jakštas pabrėžia, kad sukūrentos atliekos ne tik „išeis į kiemą, į kaimynų kiemus“, bet „kiek ten iš jų pigumo sutaupysi, po poros metų reikės brangiai atiduoti už kamino valymą ir tvarkymą“.
Pagal Europos Sąjungoje galiojančius standartus, nustatyta viršutinės taršos kietosiomis dalelėmis riba tame pačiame stebėjimo punkte negali būti peržengiama daugiau nei 35 dienas per metus. Sostinės Senamiestyje tokių dienų šiemet jau buvo 36, Panevėžio centre – 38, Šiauliuose – 49. Šių miestų savivaldybės kitiems metams privalo parengti atnaujintus taršos prevencijos planus.
