Trenerio žodžiai ne iš piršto laužti. Praėjusį savaitgalį dviračių šventės metu, „Toyota Semi-Sport“ važiavime, įvyko dviratininkų griūtis. Incidente dalyvavo du V. Rimkaus auklėtiniai, o nuo nelaimės ir patį trenerį skyrė 30 centimetrų.

Dviraciumokykla.lt atstovas papasakojo apie dviračių sporte nutinkančias nelaimes bei pasidalino žiniomis, kaip jų išvengti. Pasak V.Rimkaus, šalmas – pagrindinė dviratininko apsaugos priemonė. Viska kita – budrumas, patirtis, rašytų ir nerašytų taisyklių žinojimas.

- Vaidai, buvote karščiausių įvykių sūkuryje, važiavote grupėje, kurioje prieš finišą įvyko griūtis. Kas nutiko?

- Esu ne tik sportininkas, bet ir sportininkų treneris. Dažnai varžybose dalyvauju ne rezultatui, o kad pamatyčiau, kaip važiuoja mano auklėtiniai, kad būdamas su jais analizuočiau jų važiavimą, galimybes, įgūdžius. Taip vyko ir „Velomaratone“. Važiavome grupėje, bet atsitiko taip, kaip dažnai atsitinka – prieš pat finišą dviratininkai užmiršo nerašytą taisyklę, kuri teigia, jog reikia važiuoti savo trajektorija. Kažkas iš grupės priekyje važiuojančiųjų netikėtai kitiems pasuko į kairę, „užkirto“ priekinį ratą ir penki ar šeši dviratininkai, kurių du – mano auklėtiniai – pateko į griūtį. Pirmi griuvę važiavo 30-40 centimetrų man iš kairės.

- Ar kaltų tokiose situacijose ieškote?

- Ieškoti kaltų dviračių varžybose yra neįdomiausia, nes visi žinome, su kokia rizika važiuojame. Tiesiog kažkuris iš dviratininkų pamiršo, kad šalia jo, už jo važiuoja keliolika dviratininkų ir dėl noro finišuoti pirmiau, dėl egoizmo, dėl užgriuvusių emocijų ar patirties stokos pasielgė taip, kaip mokome nesielgti.

- Pamenate, kokiu greičiu tuo metu važiavote?

- Po varžybų pasižiūrėjau, kad prieš finišą važiavome 45-46 km/h greičiu. Tai greitis, kai važiuojant be akinių pradeda spausti ašarą.

- Kas nutiko griuvusiems?

- Vienam mano auklėtiniui lūžo raktikaulis, kitas atsipirko nubrozdinimais. Trečiam iš griuvusiųjų, kurį pažįstu, mano treniruočių partneriui, lūžo riešas.

- Ar tokioje situacijoje dviratininkai turėjo šansų patirti mažiau žalos?

- Treniruotėse mokomės griūti. Teorija tokia, jog važiuojant dideliu greičiu ir griūnant, rekomenduojama nesiremti ant rankų. Jei taip atsitinka, lūžta riešai, raktikauliai ir panašiai. Ką reikia daryti tokioje situacijoje? Reikia stabdyti, ir, jei nepavyksta išvengti susidūrimo, gultis: rankas prispausti prie šonų, gūžtis į gemalo pozą, dengti galvą.

Foto: Organizatorių nuotr.

- Dviratininkai tokių dalykų mokomi?

- Aš rekomenduoju visiems auklėtiniams treniruotėse išbandyti taisyklingą griuvimą. Nuvažiuoti ant žolės, kur minkščiau, staigiai stabdyti ir imituoti griuvimą. Įgūdžiai vėliau padeda.

- Vos pasibaigus sportininkų varžyboms į soc. tinklus įkėlėte nukentėjusių dviratininkų šalmų nuotraukas. Abu buvo skilę. Ar tai reiškia, kad jie padėjo išvengti rimtų bėdų?

- Abu nukentėję patys atsiuntė šalmų nuotraukas. Iš jų matėsi, kuriai vietai teko didžiausias smūgis. Vienam iš auklėtinių didžiausias smūgis griūties metu teko į pakaušį, kitam – į šalmo šoną. Abu šalmai buvo skilę, bet dviratininkų galvoms nieko nenutiko. Ne veltui sakoma, kad šalmas saugo gyvybę.

- Ar yra šalmų, kurie saugo labiau? Juk jų kainos – labai įvairios.

- Rekomenduoju rinktis sertifikuotą šalmą. Esminis dalykas – šalmas turi atitikti galvos dydį. Jis negali būti nei per didelis, nei per mažas, jis negali smukčioti ar judėti. Jis turi dengti ir smilkinį, ir pakaušį. Dviratininko šalmo kaina didelės įtakos saugumui neturi. Ji auga dėl aerodinaminių savybių, dėl vėdinimo ir kitų funkcijų.

Griežtai patariu nepirkti naudoto šalmo, nes nežinai jo istorijos. Gal jis įskilęs, gal jis savo smūgį jau atlaikė. Pats turėjau įvykį, kai mane partrenkė automobilis. Jei ne šalmas, manau, šios istorijos nepapasakočiau.

Šalmo svarbą pabrėžia ne tik profesionalūs dviratininkai, bet ir draudimo bendrovės. Nors kelių eismo taisyklėse numatyta, kad šalmas pilnametystės sulaukusiems asmenims važiuojant dviračiu tėra rekomenduojamas, tačiau realios situacijos tik patvirtina – tokia rekomendacija gali išgelbėti ir gyvybę.

„Nepamirškime, kad šalmą dėvėti reikėtų ne tik tokių renginių metu, bet ir išsiruošiant net į trumpą kelionę dviračiu. Jei jau sėdate važiuoti dviračiu patarimas būtų labai paprastas – laikytis kelių eismo taisyklių ir maksimaliai pasirūpinti savo saugumu.

Dažnai dviratininkai numoja ranka į šalmą, esą, tai tik rekomendacija, tačiau statistika rodo niūroką vaizdą. Be to, į mus ne taip ir retai kreipiasi dviratininkai dėl žalos atlyginimo patyrus traumas galvos srityje. Tokių traumų išvengti padeda ar bent jau jų pasekmes sušvelninti leidžia dėvimas šalmas,”- sako ERGO Insurance SE Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.