„Dviračiu mėgstu važinėti, bet pasitaiko visokių dalykų. Būna, kad ir nukrenti. Jau savaitę turiu randą, siuvo dešimt siūlių”, - pasakojo be dviračio savo laisvalaikio neįsivaizduojantis Paulius Jakutavičius.

Dviratininko teigimu, į eismo įvykius jis yra papuolęs ne kartą - tai per savo neapdairumą, tai per vairuotojų dėmesio stoką. „Labai dažnai pasitaiko toks variantas, kai važiuoji gatve tiesiai, o mašina prieš tave suka į kairę. Tokio posūkio metu dažnai automobilio vairuotojas dviratininko nepastebi. Vieną kartą tiesiog per mašinos kapotą persiverčiau taip, o kitą kartą susitrenkiau galvą. Tiesa, pastaruoju buvau pats kaltas, nes važiavau be šalmo”, - išgyvenimais dalijosi Paulius.

Tokias ir panašias avarijas tenka spręsti avarijų eigą atkuriantiems mokslininkams, eismo įvykių tyrimų ekspertams. Šie turi išspręsti, kuri pusė buvo kalta eismo įvykio metu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekano Edgaro Sokolovskij teigimu, ne kiekvienas žmogus žino, kad vairuotojo techninė galimybė išvengti eismo įvykio yra apskaičiuotinas dalykas. „Mes galime apskaičiuoti kiek ir kokiu greičiu dviratininkas juda sudarydamas kliūtį, sakykim išvažiavo iš šalutinio kelio arba tiesiog suka į kairę pavyzdžiui ir sudaro kliūtį, - sakė specialistas.

Mokslininkai aiškina ne tik jau įvykusius eismo įvykius, dėl kurių nesutaria nukentėjusios pusės. Taip pat modeliuojamos ir dažniausiai įvykstančios dviratininkų avarijos. Taip siekiama užkirsti kelią vis pasikartojantiems eismo įvykiams. Mokslininkų teigimu, bene dažniausiai dviratininkų avarijos įvyksta dėl jų pačių neatsargumo. Tam pritaria ir policijos pareigūnai.

Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič, šiais metais per pirmą šių metų pusmetį vyko 100 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviračiai, o dėl pačių dviratininkų kaltės įvyko 56 eismo įvykiai.

Anot policijos, dviratininkai dažnai nesupranta, kad dviratis yra transporto priemonė, dalyvaujanti eisme. Dėl to dviratininkai nebijo drąsiai riedėti neblaivūs. Taip pat šie eismo dalyviai vis dar ignoruoja apsaugos priemones, o tai gali būti mirtina klaida.

„Kone kas trečiame eismo įvykyje dalyvauja nepilnamečiai dviračių vairuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiams dviratininkams vairuotojams privalu segėti saugos šalmą, tačiau dažnai tai nėra daroma”, - tikino M. Kazanovič.

Svarbu suprasti, kad dviratininkų avarijos dažnai vyksta dėl jų pačių neatsargumo. Prisiminkime – dviratis yra transporto priemonė ir tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų gyvybė ir saugumas kelyje.