Veganų nutukimas

E. Gavelienė turėjo ne vieną pacientą, nevartojusį gyvūninės kilmės ar net termiškai neapdorotų maisto produktų.

„Gyvūninės kilmės maisto produktai yra tankus kalorijomis maistas ir užtikrina pakankamai ilgą sotumo jausmą jų suvalgius, – aiškina gydytoja dietologė. – Jei veganiškas racionas ne visai teisingai sudėliotas, ima kankina alkis. Jam numalšinti žmogus valgo augalinius produktus, kurie dažniausiai saldūs, taip pat vartojama miltinių patiekalų, daugiau aliejaus. Todėl nutukimas tikrai yra įmanomas ir pasireiškiantis ir tarp veganų“.

Gydytoja dietologė kartą konsultavo pacientą, kuriam buvo diagnozuotas morbidinis nutukimas – kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 40 ir labai žaloja organizmą.

„Būtent veganinės mitybos metu ir buvo pasiektas toks nutukimas“, – pabrėžia E. Gavelienė ir priduria, kad bendroje statistikoje tiek veganai, tiek vegetarai vis dėlto yra normalaus arba mažesnio KMI populiacija lyginant su visavalgiais.

Bet kuri mityba gali būti ir naudinga, ir žalinga

Nutukimo gydymo principai veganų mityboje tokie patys, kaip ir visavalgių atvejais, tik, anot gydytojos dietologės, reikia kruopščiau dėlioti maisto racioną, kad būtų užtikrintas visavertiškas baltymų kiekis. Veganiško maisto racione baltymų šaltinis – ankštinės daržovės. Veganai apskritai vartoja daugiau daržovių, taigi gauna ir didesnį kiekį skaidulų. Vienas iš tokio pasirinkimo neigiamų aspektų – ankštinėse daržovėse yra baltymas, kurio tam tikrų jungčių žmogaus organizmas net neskaido, todėl žymiai padidėja pilvo pūtimas.

Bet kuris maitinimosi būdas – veganinis, vegetarinis ar visavalgių – gali būti ir palankus sveikatai, ir ją žalojantis. Kadangi, anot E. Gavelienės, medikų bendruomenė dažnai susiduria su įvairiomis neigiamomis veganinės ar vegetarinės mitybos pasekmėmis, dažniausiai pablogėjusia kraujo būkle, anemija, toks maitinimosi būdas dažno mediko nerekomenduojamas.

„Bet jei žmogus visavertiškai susidėlioja racioną, tai jo pasirinkimas, – sako gydytoja dietologė. – Žinoma, tokia mityba reikalauja tam tikro dėmesio, o mūsų kraštuose – dar didesnio. Mes neturime daug baltymais turtingų maisto produktų, be to, ir mūsų aplinka, ypač šaltuoju metu, tarsi reikalauja kaloringesnio maisto, kuris ilgiau užtikrintų sotumą“.