Kokie pavojai slypi po JOJO efektu, kaip jo išvengti, o numetus svorio vėl nepriaugti, pataria sveikos gyvensenos specialistas Artūras Sujeta.

– Apibūdinkite JOJO efektą – kas tai yra? Ar jis kenkia mūsų sveikatai?

– Įsivaizduokite, kad 80 kg sveriantis žmogus nebūdamas fiziškai aktyvus laikosi dietos ir numeta 15 kg. Žinoma, 15 kg nukris ir riebalų, ir raumenų sąskaita, gali būti net didesnis raumenų netekimas. Tai priklauso nuo lyties, amžiaus ir fizinio darbingumo.
JOJO efektas pasireiškia, kai žmogus palūžta ir pradeda valgyti be saiko. Tuomet jis gali priaugti tuos pačius 15 kg, bet ataugs riebalinis audinys, netrukus sversite tiek pat, kiek prieš lieknėjimą, bet turėsite daugiau riebalų.

Svorio metimas taip pat veikia ir žmogaus hormoninę-endokrininę sistemą. Pavyzdžiui, jei sumažėja leptino, o alkio hormonui grelinui esate jautrus, kaskart numesti svorio seksis vis sunkiau, o mažėjanti raumenų masė neleis didinti sportinio darbingumo.

– Mitybos specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad universalios dietos neveikia – jos negydo ir nepašalina priežasties, dėl kurios žmogus storėja. Nustojus laikytis dietos dažnam pasireiškia JOJO efektas – svoris grįžta. Ir tas sugrįžimas turi daugiau žalos nei svorio nelietimas išvis. Kodėl?

– Tai priklauso nuo situacijos. Jei žmogus labai nutukęs, net ir standartizuota dieta geriau nei nieko nedarymas. Tačiau individualus mitybos planas visais atvejais bus efektyvesnis, ypač jei jis sudarytas remiantis žmogaus sveikatos būklės anamneze, turimais kraujo tyrimais ir kitais rodikliais.

Artūras Sujeta
Foto: Asmeninis archyvas

– Ką reiškia, kad kiekvienas numestas kilogramas sulėtina bazinę medžiagų apykaitą? Kaip tai veikia mūsų organizmą ir svorį?

– Čia sąveikauja žmogaus hormoninė sistema (minėtas leptinas), tačiau svarbu suprasti, kad dažniausiai ir didžiausią įtaką turi būtent kasdienės fizinės veiklos mažėjimas. Mitas, kad svorio priaugame vien todėl, jos senstant keičiasi medžiagų apykaita - nuo jos labiau priklauso riebalų dislokacija pilvo srityje.

Ar tai reiškia, kad numetę svorio turėsime valgyti mažiau nei iki lieknėjimo (nors svoris buvo per didelis, tačiau nedidėjo)?

– Ne visada. Numetus svorio, sumažėja bazinė medžiagų apykaita. Numesti reikėtų bent 10-15 proc. kūno svorio. Jei sulieknėję, liekame fiziškai aktyvūs, o svorio metimo epizodų per trumpą laiką nebuvo daugiau kaip 3, kokybiškesnio maisto galėsime valgyti netgi daugiau. Tik reikia kreipti dėmesį į kalorijas ir jų maistinių medžiagų balansą.

– Organizmas turi gauti apie 26 maistines medžiagas, kad būtų sveikas ir energingas. Mono dietos dažniausiai skurdžios ne tik kalorijų, bet ir maistinių medžiagų atžvilgiu. Ko galima laukti užsitęsus tokiai mitybai?

– Vien dėl pagrindinių maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų ar riebalų - trūkumo gali suprastėti ne tik mūsų energetinis balansas, bet ir raumenų atsistatymas po krūvio, nusilpti imuninė sistema. Dažna to problema – ligos, peršalimas, kitos problemos, kurios neleidžia toliau siekti tikslo. Jei vartojame per mažai vitaminų, nereikėtų stebėtis, kad turime problemų dėl mėšlungio, mažakraujystės ir kt.

– Kurios mono dietos pavojingiausios ir sukeliančios didžiausią svorio grįžimą bumerangu?

– Visos vieno produkto dietos.

– Ar tiesa, kad antrą kartą numesti tą patį svorį organizmui sunkiau?

– Antrą kartą nebūtinai, nebent buvo numesta daugiau nei 10-15 proc. bendro kūno svorio. Deja, bet metams bėgant svorio svyravimo dinamika didėja ir tai jau yra problema.

– Kaip „jojo“ efektas veikia mūsų psichologinę būseną? Ką patartumėtea, jei ir vėl ištiko situacija: „Išbandžiau viską, bet vėl priaugau svorio“?

– Visų pirma nepasiduoti, jei numetę 5 kg vėl juos priaugote. Ieškokite paramos ir palaikymo, motyvuokite save. Negalvokite, kad priaugus kelis kilogramus numesto svorio telieka nuleisti rankas. Juk ir pažadėjus nevartoti alkoholio metus, tačiau išgėrus taurę vyno, nesate alkoholikas. Arba tapus vegetaru ir kartą suvalgius mėsos nereikėtų palūžti ir toliau valgyti vien mėsą.

Svarbu suvokti, kad stresas irgi yra galingas sveikatą žalojantis veiksnys. Valdyti jį padeda optimalus fizinis aktyvumas ir dienos režimas.